Stabuklas – tai gamtinė arba dirbtinė žymioji vieta, dažniausiai stulpas, akmuo ar statinys, žymintis ribą, kryptį ar svarbią vietą (pvz., kelio posūkį, sieną, kapą).
Terminas kilęs iš žodžių stabas (stulpas, paminklas) ir klas (ženklas, riba).
Pavyzdžiai:
1. Gamtiniai: didelis akmuo, iškilusi uola.
2. Dirbtiniai: medinis stulpas su įrašu, riboženkliai, senovės pilies liekanos.
3. Istoriniai: kapo akmui su kryžiumi (kartais vadinamas stabuklu).
Trumpai: Stabuklas – tai ribą, vietą ar įvykį žymintis ženklas gamtoje ar kultūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.