Terminas „stabgarbis“ reiškia stabą, kuriam garbinimas skiriamas kaip dievybei, arba asmenį, kuris save laiko nepaprastai svarbiu, garbinamą.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: Senovės graikų dievas Dzeusas buvo stabgarbis.
2. Perkeltine prasme: Politikas, kuris reikalauja be sąlyginio paklusimo, gali būti vadinamas stabgarbiu.
3. Literatūroje: „Auksas“ (Jurgis Baltrušaitis) – žmogus, garbinantis turtą kaip stabgarbį.
Trumpai: Stabgarbis – objektas ar asmuo, gaunantis dievišką ar perdėtą pagarbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.