stabaranklis

Stabaranklis – tai medis ar krūmas, kuris išdygo iš palikto kelmo ar šaknų (pvz., po kirtimo) ir auga kaip atskiras, savarankiškas augalas.

Pavyzdžiai:
- Ąžuolasdažnai iš kelmo išauga kelni stabarankliai.
- Beržasgreitai atauga iš kelmo.
- Lipalengvai leidžia atžalas.
- Drebulė – po nupjovimo dažnai sudaro ištisus sąžalynus.

Tai natūralus atsinaujinimo būdas, kurį žmonės kartais naudoja medienai ar dekorui (pvz., gluosnių pintynų ūkyje).


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stabaranklis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė