Terminas stabameldys (daugiskaitoje stabameldžiai) reiškia stabų garbintojas, pagonis, netikintysis – tai žmogus, kuris garbina stabus arba laikosi pagoniškos religijos.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Istoriniame kontekste: „Senovės lietuviai stabameldžiai garbino gamtos dievus.“
2. Perkeltine prasme (šnekamojoje kalboje): „Jis elgiasi kaip stabameldys – garbina tik pinigus ir statusą.“
Trumpai: Tai senas žodis, vartojamas apibūdinti pagonių tikėjimą arba (metaforiškai) medžiaginių vertybių garbinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.