Stabakūlis – tai medžio ar krūmo dalis nuo šaknų iki vainiko (šakų pamato); kamienas.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Ąžuolo stabakūlis buvo storas ir raižytas.“
2. Perkeltine prasme (retai): Gali apibūdinti tvirtą/stangrų žmogų (pvz., „Jis stovi kaip stabakūlis“).
3. Medienos pramonėje: „Stabakūlis naudojamas lentų gamybai.“
Trumpai: Tai medžio kamienas, dažniausiai vartojamas tiesiogine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.