Sritiškumas – tai kalbos reiškinių, žodžių ar formų vartojimas tik tam tikrame geografiniame regione (dialekte) arba socialinėje / profesinėje grupėje, o ne visoje kalbos bendruomenėje.
Pavyzdžiai:
1. Geografinis:
– Žemaičių tarmėje: būtis (namas), pīina (pienas).
– Dzūkų tarmėje: čyst (švaru), mīškas (miškas).
2. Socialinis / profesinis:
– Jaunimo žargone: kietas (puikus), krantas (pabėgimas).
– Kalboje: failas, serveris (IT sritis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.