spytė

"Spytė" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "klausė" (veiksmažodžio "klausti" praeities laikas).

Pavyzdžiai:
1. Jis spytė mano nuomonės. (Jis klausė mano nuomonės.)
2. Senelis spytė kelio į miestą. (Senelis klausė kelio į miestą.)
3. Ji spytė, ar esu laimingas. (Ji klausė, ar esu laimingas.)

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje naudojamas „klausė“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'spyte' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Spytė" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "klausė" (veiksmažodžio "klausti" praeities laikas). Pavyzdžiai: 1. Jis spytė mano nuomonės. (Jis klausė mano nuomonės.) 2. Senelis spytė kelio į miestą. (Senelis klausė kelio į miestą.) 3. Ji spytė, ar esu laimingas. (Ji klausė, ar esu laimingas.) Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje naudojamas „klausė“.