Spurius (lot. „netikras, klastotinis“) – tai senovės Romos asmens vardas, naudotas netikriems arba įtartiniems vaikams (pvz., gimusiems be santuokos). Dabar vartojama perkeltine prasme apie ką nors netikrą, apsimestinį, dirbtinį.
Pavyzdžiai:
1. Spurios politiniai pažadai – tušti, neįvykdomi.
2. Spuri argumentai – netikri, pagrįsti klaidinga informacija.
3. Spuri tradicija – neseniai sukurta, bet apsimeta senąja.
Trumpai: „Spurius“ reiškia netikrumą, apsimetinėjimą, dažniausiai apie idėjas, argumentus ar įsitikinimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.