Sprunkčioti – šnekamojoje kalboje reiškia greitai, nerangiai bėgioti, šokinėti ar judėti (dažnai apie vaikus ar smulkius gyvūnus).
Pavyzdžiai:
1. Vaikai sprunkčioja po kiemą, kaip įsijudinusios voverės.
2. Katinai sprunkčiojo po lova, vijasi dėl kamuoliuko.
3. Nustok sprunkčioti po butą – sėskis ramiai!
Sinonimai: šokinėti, lakstyti, čiuožinėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.