šokinėti

šokinė|ti, šokinėja, šokinėjo
1. džn. mžb. šokti 1: Ožiukai šokinėja, laksto po kiemą. Šokinėti per virvutę. šokinėja kaip ant spyruoklių. Laužas degė, liepsnos šokinėjo. Širdis šokinėja (daužosi) iš baimės.
2. šokuoti: šokinėja varlės po
pievą.
3. prk. kaitalioti vietą: Skausmas po kūną šokinėja. Žodžio kirtis šokinėja iš galūnės į šaknį.
4. kerti, lupinėtis: Lentos šokinėja nuo sienos.
5. šnek. stengtis įtikti, tūpčioti: Nesulauks, kad aš apie jį
šokinėčiau!
6. šnek. puldinėti priešais, prieštarauti: Ko gi tau reikia, kad šokinėji? šokinėjimas šokinėtojas, šokinėtoja dkt. Žiūrėk: [šokti].


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sokineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė