spruklintis

Spruklintis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smulkų, neįspūdingą, menką daiktą ar reiškinį, dažnai su neigiamu atspalviu (niekingas, menkas, nieko vertas).

Pavyzdžiai:
- Ką tu ten žiūri? Tas spruklintis net nevertas dėmesio.
- Parduotuvėje radau tik kokius spruklinčius, nieko gero.
- Nepirk to spruklinčio – tai mėšlas.
- Užsidirbau tik kelis spruklinčius (t. y. nedidelę sumą).

Sinonimai: niekuris, menkystė, mėšlas, niekis.
Pastaba: Vartojamas daugiausia šnekamojoje arba žargoninėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'spruklintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Spruklintis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smulkų, neįspūdingą, menką daiktą ar reiškinį, dažnai su neigiamu atspalviu (niekingas, menkas, nieko vertas). Pavyzdžiai: - Ką tu ten žiūri? Tas spruklintis net nevertas dėmesio. - Parduotuvėje radau tik kokius spruklinčius, nieko gero. - Nepirk to spruklinčio – tai mėšlas. - Užsidirbau tik kelis spruklinčius (t. y. nedidelę sumą). Sinonimai: niekuris, menkystė, mėšlas, niekis. Pastaba: Vartojamas daugiausia šnekamojoje arba žargoninėje kalboje.