sprukčióti, -iója, -iójo.
1. slidinėti, sprūdinėti: Kramslys kąsnojamas sprukčió [ja] po dantis. Žirniai nesuvirę kąsnojant sprukčió [ja] dantyse. Dviračio pėdalai sprukčiója, kai smarkiau pamini, tik sprukt sprukt.
2. dairantis kraipytis į šalis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.