spragčiojimas

Spragčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis trumpalaikį, staigų ir garsų miego užmigimą (dažniausiai sėdint ar net stovint), kuriam būdingas galvos kritimas, kūno trūkčiojimas ar staigus krūptelėjimas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Staigus, nenorimas užsnūdimas (pvz., nuovargio metu).
2. Trumpas miego epizodas, po kurio žmogus paprastai atsibunda.

Pavyzdžiai:
- Per paskaitą jį užklupo spragčiojimas – galva nukrito ant stalo.
- Vairuodama ilgai naktį, ji kovojo su spragčiojimais.
- Senelis kėdėje suspaudė akis, ir po minutei jį ištiko spragčiojimas.

Sinonimai: trumpas užmigimas, krūptelėjimas, snūduriuojimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Spragčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis trumpalaikį, staigų ir garsų miego užmigimą (dažniausiai sėdint ar net stovint), kuriam būdingas galvos kritimas, kūno trūkčiojimas ar staigus krūptelėjimas. Pagrindinės reikšmės: 1. Staigus, nenorimas užsnūdimas (pvz., nuovargio metu). 2. Trumpas miego epizodas, po kurio žmogus paprastai atsibunda. Pavyzdžiai: - Per paskaitą jį užklupo spragčiojimas – galva nukrito ant stalo. - Vairuodama ilgai naktį, ji kovojo su spragčiojimais. - Senelis kėdėje suspaudė akis, ir po minutei jį ištiko spragčiojimas. Sinonimai: trumpas užmigimas, krūptelėjimas, snūduriuojimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.