„Spjukt“ – tai šnekamoji kalbos forma, reiškianti baimę, išgąstį, paniką. Dažnai vartojama apibūdinti staigų išsigąstį ar netekusį savitvardos elgesį.
Pavyzdžiai:
1. „Aš visiškai spjukau, kai pamaciau vorą.“
(I totally panicked when I saw the spider.)
2. „Nesispjauk! Tai tik šešėlis.“
(Don’t freak out! It’s just a shadow.)
3. „Jis spjuko nuo savo paties šešėlio.“
(He got scared of his own shadow.)
Trumpai:
Žodis kilęs iš rusų kalbos („спугнуть“ – gąsdinti), Lietuvoje vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai su neigiamu atspalviu apie nepagrįstą/pernelyg didelį išgąstį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.