Spjaudymas – tai fizinis veiksmas, kai iš burnos, dažniausiai sulūžusios ar uždegusios gleivinės, išstumiamas seilės ar skysčio lašai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tiesioginė – seilėti, mėtyti seiles (pvz., sirgant).
2. Perkeltinė – niekinti, paniekinti, žeminti (pvz., spjaudymas į veidą kaip įžeidimas).
Pavyzdžiai:
- Medicninis: Vaikas spjaudė krauju, kai susižalojo burną.
- Socialinis: Jo elgesys buvo lyg spjaudymas į visos komandos pastangas.
- Frazė: „Spjauti ant taisylių“ – ignoruoti, niekinti taisykles.
Trumpai: Fizinis veiksmas arba metafora paniekai/niekinimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.