Spinduolis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švytintį, blizgantį, spindintį daiktą ar asmenį. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti žmogų, kuris išsiskiria grožiu, šviesumu, charizma ar džiaugsmu.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
"Naktį miške matėsi tiktai mažas spinduolis – tai buvo švyturio šviesa."
2. Perkeltinė prasmė (apie žmogų):
"Ji buvo visas spinduolis, kai sužinojo gerą naujieną."
"Scenoje jis jautėsi kaip tikras spinduolis."
Trumpai:
Tai – spindintis objektas arba žmogus, spindintis džiaugsmu/energija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.