spiegčiojimas

Spiegčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis arba slanginis žodis, reiškiantis beprasmį, nesuprantamą kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žodžių kratinį. Dažnai vartojamas neformalioje kalboje norint pajuokauti ar nurašyti kalbantįjį.

Pavyzdžiai:
1. Vėl prasidėjo tavo spiegčiojimas – nieko aiškaus nesakai.
2. Vietoj atsakymų – tik tuščias spiegčiojimas.
3. Nustok spiegčioti ir pasakyk tiesią mintį!

Sinonimai: plepėjimas, tuščiažodžiavimas, neribota kalba.

Įrašas
Paaiškinimas	Spiegčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis arba slanginis žodis, reiškiantis beprasmį, nesuprantamą kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žodžių kratinį. Dažnai vartojamas neformalioje kalboje norint pajuokauti ar nurašyti kalbantįjį. Pavyzdžiai: 1. Vėl prasidėjo tavo spiegčiojimas – nieko aiškaus nesakai. 2. Vietoj atsakymų – tik tuščias spiegčiojimas. 3. Nustok spiegčioti ir pasakyk tiesią mintį! Sinonimai: plepėjimas, tuščiažodžiavimas, neribota kalba.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.