speigėti

„Speigėti“ – senas, šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nenaudojamas veiksmažodis, reiškęs „šviesti, spindėti, blizgėti“ (dažniausiai apie šviesą, ugnį, veidrodinį atspindį).

Pavyzdžiai:
1. „Ugnis smarkiai speigėjo tamsioje naktyje.“
2. „Vandenyje speigėjo mėnulio atspindys.“
3. „Kalavijo ašmenys speigėjo saulėje.“

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartotina sinoniminė forma – „spindėti, blizgėti, žibėti“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'speigeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Speigėti“ – senas, šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nenaudojamas veiksmažodis, reiškęs „šviesti, spindėti, blizgėti“ (dažniausiai apie šviesą, ugnį, veidrodinį atspindį). Pavyzdžiai: 1. „Ugnis smarkiai speigėjo tamsioje naktyje.“ 2. „Vandenyje speigėjo mėnulio atspindys.“ 3. „Kalavijo ašmenys speigėjo saulėje.“ Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartotina sinoniminė forma – „spindėti, blizgėti, žibėti“.