„Sostuvė“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sostą (valdovo sėdynę) arba valdžią, karalystę. Dažniausiai vartotas poetiniame ar istoriniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Karaliaus sostuvė buvo papuošta auksu. (sostas)
2. Jis paveldėjo tėvo sostuvę. (valdžią, karalystę)
3. Senovėje sostuvės kovas lydėdavo kraujo praliejimai. (valdžios kovos)
Sinonimai: sostas, valdžia, karalystė, tronas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.