Sodvietė – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis sodybą, kaimo ūkį ar gyvenamąją vietą su žemės sklypu. Dažnai vartotas senuosiuose dokumentuose, sutartyse, inventoriuose.
Pagrindinė reikšmė:
Sodyba su pastatais, dirbama žeme ir ganyklomis – visa ūkinis kompleksas.
Pavyzdžiai naudojimo:
1. Istoriniuose šaltiniuose:
„Parduoda savo sodvietę su pieva ir giraite.“
2. Šiuolaikiniame kontekste (retai, kaip archaizmas ar poetiškai):
„Senelio sodvietė buvo pilna gyvenimo.“
Trumpai:
Sodvietė = sodyba su žeme ir ūkio pastatais (senasis atitikmuo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.