"Snargliuotumas" – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis snarglių gausą arba būseną, kai nosyje yra daug snarglių (pvz., per peršalimą). Jis dažniausiai vartojamas šmaikščiai ar vaikiškai.
Pavyzdžiai:
1. Po šalnios vaikščiojimo jaučiu visišką snargliuotumą.
2. Vaikas atėjo iš darželio su akivaizdžiu snargliuotumu.
3. Šaltuoju metų laiku daugelį kamanka snargliuotumas.
Alternatyvūs terminai: "snarglius", "nosies sekrecija", "rinorėja" (mediciniškai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.