smulkiaburžuazinis
Smulkiaburžuazinis – tai terminas, apibūdinantis smulkiosios buržuazijos (smulkiųjų savininkų, verslininkų, amatininkų) socialinę padėtį, vertybes ar mentalitetą. Jis dažnai naudojamas kritiškai, pabrėžiant konservatyvumą, materialinio saugumo siekimą, individualizmą ar nuosaikų požiūrį į socialines permainas.
Pagrindiniai bruožai:
1. Materialinis stabilumas – prioritetas saugiam pragyvenimui, nuosavybės išlaikymui.
2. Konservatyvumas – atsargumas prieš radikalias idėjas, polinkis į tradicijas.
3. Individualus siekimas – orientacija į asmeninę gerovę, o ne į kolektyvinius judėjimus.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Smulkūs prekeiviai XIX a., bijoję proletariato revoliucijų, nes jos grasino jų verslo stabilumui.
- Kasdienis: Asmuo, kuris pirmiausia rūpinasi savo buto įsigijimu, automobilio keitimu ir vengia rizikingų socialinių iniciatyvų.
- Politinis: Rinkėjas, palaikantis partijas, siūlančias mokesčių mažinimą smulkiems verslams, bet nepritariantis didelėms socialinėms reformoms.
Trumpai: tai – smulkiojo savininko mentalitetas, kuriam būdingas atsargumas, materialinis siekimas ir socialinės rizikos vengimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.