Smuikymas – tai neformalus lietuvių kalbos žodis, reiškiantis smulkų, nuobodų, dažnai bereikšmį kalbėjimą ar plepėjimą, panašiai kaip „pļapimas“, „trakškalimas“ ar „šnekučiavimas“.
Pavyzdžiai:
1. Užteks smuikymo – imkimės darbo!
2. Jų pokalbis buvo tuščias smuikymas apie kaimynus.
3. Vietoj svarbių dalykų, visą susirinkimą užgožė smulkus smuikymas.
Trumpai: tai tuščias plepėjimas, dažnai vartojamas neigiama prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.