smorė́ti, smõri, -ė́jo.
1. būti paniurusiam, liūdėti: Tu smori, t. y. sėdi smūtnas. Kai įsisuka kažin kas į pakaušį, tai ir smõri kelias dienas, nei įšnekint negali. Ko čia smorì, ar burnos neturi?! | Karvė kelias dienas smorė́jo, t. y. liūdna ėjo, neėdė ir padvėsė. Tas kačiukas jau tik smõri, turbūt tuoj jau stips.
2. laukti, tykoti (maisto ar gėrimo): Ko čia smorì, nosį užkoręs?. Jis valgė mėsą, o šunelis smorė́josi. meiliai, smailiai žiūrėti: Merginos smorėjo į jį lyg katės į taukinę.
3. būti į ką labai įsigilinusiam: Smõri smõri per naktis su tom knygom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.