„Smergtis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis smerkti, smerkėti, pasmerkti (pvz., už nuodėmes, nusikaltimus).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje žmones smergdavo už rimtus nusižengimus.
2. Kunigas smergė netikėjimą savo pamoksluose.
3. Tautosaka: „Kas smergia, pats smerktas būna.“
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.