smerdis

Smerdis – tai senovės persų princas, kurio vardas tapo sinonimu apgaulės, apsimetinėjimo ar netikro lyderio simboliu dėl istorinio įvykio.

Istorinė reikšmė:
Persijos karalius Kambisas II (VI a. pr. Kr.), būdamas kare Egipte, sužinojo, kad jo brolis Bardija (graikiškas vardas – Smerdis) užėmė sostą. Grįžęs jis nustatė, kad sostą užėmė magas Gaumata, apsimetęs Smerdžiu (tikrasis Bardija buvo nužudytas paslapty). Apgaulė išaiškinta, bet įvyko suirutė.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istorinis: „Smerdžio byla“ – klasikinis valdžios perversmo pavyzdys.
2. Metaforinis: „Jis elgiasi kaip Smerdis“ – apie netikrą lyderį, besinaudojantį kito vardu.
3. Literatūroje: Herdotas ir Ksenofontas mini kaip apgaulės simbolį.

Santrauka: Smerdis – istorinė asmenybė, kurios vardas reiškia įsikūnijusią apgaulę ar netikrumą dėl valdžios.

Įrašas
Paaiškinimas	Smerdis – tai senovės persų princas, kurio vardas tapo sinonimu apgaulės, apsimetinėjimo ar netikro lyderio simboliu dėl istorinio įvykio. Istorinė reikšmė: Persijos karalius Kambisas II (VI a. pr. Kr.), būdamas kare Egipte, sužinojo, kad jo brolis Bardija (graikiškas vardas – Smerdis) užėmė sostą. Grįžęs jis nustatė, kad sostą užėmė magas Gaumata, apsimetęs Smerdžiu (tikrasis Bardija buvo nužudytas paslapty). Apgaulė išaiškinta, bet įvyko suirutė. Pavyzdžiai vartojimo: 1. Istorinis: „Smerdžio byla“ – klasikinis valdžios perversmo pavyzdys. 2. Metaforinis: „Jis elgiasi kaip Smerdis“ – apie netikrą lyderį, besinaudojantį kito vardu. 3. Literatūroje: Herdotas ir Ksenofontas mini kaip apgaulės simbolį. Santrauka: Smerdis – istorinė asmenybė, kurios vardas reiškia įsikūnijusią apgaulę ar netikrumą dėl valdžios.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.