smėkčiojimas

Smėkčiojimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai nereikalingą kalbėjimą ar rašymą; plepėjimą, tuščią žodžių kratinį, kuriuo siekiama užpildyti laiką ar atrodyti įtaigiam, bet faktiškai teikiama mažai informacijos.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Vėl smėkčioja per susirinkimą – valandą kalba, bet nieko konkretaus.“
2. Raštu:
„Jo ataskaita – grynas smėkčiojimas, tik puslapiai tuščių frazių.“
3. Mokymosi kontekste:
„Vietoje atsakymo į klausimą pradėjo smėkčioti apie šalies temas.“

Trumpai: tai dažnai nepatenkintos nuomonės išraiška apie perteklinį ir neinformatyvų kalbėjimą/tekstą.

Įrašas
Paaiškinimas	Smėkčiojimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai nereikalingą kalbėjimą ar rašymą; plepėjimą, tuščią žodžių kratinį, kuriuo siekiama užpildyti laiką ar atrodyti įtaigiam, bet faktiškai teikiama mažai informacijos. Pavyzdžiai: 1. Pokalbyje: „Vėl smėkčioja per susirinkimą – valandą kalba, bet nieko konkretaus.“ 2. Raštu: „Jo ataskaita – grynas smėkčiojimas, tik puslapiai tuščių frazių.“ 3. Mokymosi kontekste: „Vietoje atsakymo į klausimą pradėjo smėkčioti apie šalies temas.“ Trumpai: tai dažnai nepatenkintos nuomonės išraiška apie perteklinį ir neinformatyvų kalbėjimą/tekstą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.