„Smaukš“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama ideofoninė išraiška, reiškianti greitą, švelnų judesį ar slydimą (dažniausiai apie kažką plonomo, lanksčio). Gali nusakyti garsą ar veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Judėjimas: „Žuvis smaukš per vandenį ir dingo.“
2. Garsas: „Lapai smaukš per stiklą vėjuje.“
3. Metaforiškai: „Smaukš – ir jo jau nebėra“ (apie greitą pradingimą).
Sinonimai: „čmaukš“, „šmaukš“, „čirkšt“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.