Smailūgis – tai buvimas smailiu, aštriu (dažniausiai apie veidą, nosį, smakrą).
Pavyzdžiai:
1. Veido bruožai: „Jos veidą puošė smailūgis – smaili nosytė ir aštrus smakras.“
2. Stiliaus apibūdinimas: „Dailininkas mėgo smailūgį architektūroje – visur dominavo aštrūs kampai.“
3. Perkeltine prasme: „Jo kalba buvo kupina smailūgio – kiekvienas žodis kaip durklas.“
Trumpai: Tai aštrumo, smailumo savybė (fizinė arba abstrakti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.