"Smailiagalvis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis asmenį su smailia galva arba buką, kvailą žmogų (nekalbančioje prasmėje, panašiai kaip "tuščagalvis").
Pavyzdžiai:
1. Tiesioje linijoje smailiagalviai buvo išdėstyti kaip pieštukai. (apie fizinę formą)
2. Neklausyk to smailiagalvio – jis tik nesąmones kalba. (metaforiškai apie kvailumą)
Trumpai:
Fiziškai – smailia galva; perkeltai – kvailys, neprotingas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.