slẽsnas, -à. slė̃snas.
1. žemas, slėnus: Slẽsnas laukas, slesnà vieta. Paliekame slesnus, vėlai pavasarį tepradžiūstančius ir anksti rudenį vėl pažliungančius kupiškėnų laukus. Čia visas kraštas toks slė̃snas. Vikiai labiau mėgsta slẽsną žemę. Šiemet tik slesnoj vietoj nauda ažderė [jo]. Po slesnàs vietas reikėtų griovius iškasinėti. Reikė kast [šulinį] kur slėsnèsnėj vietoj: čia nelabai bus [v] andenio.
slẽsna. Viduj kalno dyka, tai te musėt gal te slẽsna buvo. Sėkit bulbas, kur slesniaũ.
2. negilus, nedubus, seklus, lėkštas: Platus, o nedubus stotkas vadinas slẽsnas. Slẽsnas torielis, o dubus bliūdas. Į geldalę slẽsnąją minkykiam. Lapė jam. ant slesnu torieliu skystą sriuobalą padėjusi. Kiekvienas turi sau atskirą urvą, patinėliai slesnesnį, patelės gilesnį.
slesnaĩ. Vienog [įdiegta augymė] netura didžiai slesnai stovėti.
3. nuolaidus, nuožulnus: Slẽsnas kalnas. Šitas kalnas iš antros pusės ne status, kaip čia, bet slėsnas. Gerai, ka ravas buvo slẽsnas. Toks slė̃snas krantas, galima neapvirtus išvažiuoti. [Obelies] šakos teip slesnos kaip jos šaknys. | Tankiai segamas arklys yr slesnų (nestiprių) nagų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.