sleñksnis. slenkstis:
1. Mūsų namų aukštas sleñksnis. Mudvi atsisėdom an sleñksnio. Nebegaliu par sleñksnį kojos perkelt. Ženga [vaikas] par sleñksnį kaip didelis. Nesisėsk an sleñksnio, ba šunys pjaus. Ožkiukas ant sleñksnio kabarkšt kabarkšt. Klaupk prie slenksnio. Padėjai teip aukštą slenksnį, per kurį … negalima mūsų žmoneliams perlipti. Vanduo tekėjo iš tę po slenksniu bažnyčios. Reik [svečią] palydėti nons par sleñksnį, ka dienos neišneštų. Įeidamas į gryčią, ką turi tarp kojų? – Slenksnį.
2. Ir aukštieji slenksnį (viršutinę atveriją) jais. aptepkite.
3. Karalius laukė ant apatinio slenksnio trepų.
4. pavartė: Dar nevažiuok, aš išimsiu sleñksnį. Jis ant slenksnio vartų tur melstisi.
ant sleñksnio stovė́ti būti arti mirties: An sleñksnio jau stóvi – aštuoniasdešimt metų!
lẽtenas atsùkti ant sleñksnio mirti: Atsùksi lẽtenas an sleñksnio, i po visam.
per sleñksnį péržengti (péržergti.
) užeiti kur: Nėr páržengęs par bažnyčios sleñksnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.