skvirba

Skvirba – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurų, nepatrauklų, nešvarų (dažniausiai apie žmogų, daiktą ar situaciją).
Kilęs iš rusų kalbos žargono «скверный» (blogas, bjaurus).

Pavyzdžiai:
1. Kokia skvirba ši kavinė – stalai lipnūs, grindys nešvarios.
2. Nusipirkau telefoną iš antrų rankų, bet jis pasirodė skvirba – visas įtrūkęs.
3. Nežaisk su tuo šuniu, jis skvirba! (pvz., apsitepęs purvu).

Naudojamas neformaliame kontekste, dažnai su neigiama emocine nota.

Pavardės: Skvirba

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skvirba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Skvirba – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurų, nepatrauklų, nešvarų (dažniausiai apie žmogų, daiktą ar situaciją). Kilęs iš rusų kalbos žargono «скверный» (blogas, bjaurus). Pavyzdžiai: 1. Kokia skvirba ši kavinė – stalai lipnūs, grindys nešvarios. 2. Nusipirkau telefoną iš antrų rankų, bet jis pasirodė skvirba – visas įtrūkęs. 3. Nežaisk su tuo šuniu, jis skvirba! (pvz., apsitepęs purvu). Naudojamas neformaliame kontekste, dažnai su neigiama emocine nota.