Skuitis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įdubimą, įlanką ar įlankėlę krante (pvz., upės, ežero ar jūros), dažnai naudojamas geografijoje ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Upe plaukiant pastebėjome gražų skuitį, kuriame stovėjo senas medinis tiltelis.
2. Jūros skuityje slapstėsi maža žvejų valtelė.
3. Ežero skuitys buvo tarsi sukurtas pasislėpti nuo vėjo.
Trumpai: Skuitis – įduba ar įlanka krante, natūrali ar menama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.