skuigalvis

Skuigalvis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neturtingą mintimis, nerangų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu).

Pavyzdžiai:
- Neklausyk jo, jis tikras skuigalvis – nieko protingo nesako.
- Kaip su tokiu skuigalviu galima rimtai kalbėti?
- Vėl kažką iškvailino, tikras skuigalvis.

Sinonimai: kvailys, bukagalvis, avinas (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skuigalvis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Skuigalvis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neturtingą mintimis, nerangų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu). Pavyzdžiai: - Neklausyk jo, jis tikras skuigalvis – nieko protingo nesako. - Kaip su tokiu skuigalviu galima rimtai kalbėti? - Vėl kažką iškvailino, tikras skuigalvis. Sinonimai: kvailys, bukagalvis, avinas (šnek.).