„Skučia“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgą, nuobodų laukimą, priverstinę neveiklumą ar laiko gaišimą be reikalo. Dažnai naudojamas su neigiamu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Visą rytą skučiau laukdamas atsiliepimo.
2. Nebeskučkime – eikime tiesiai į reikalą!
3. Jis ten skučia prieš duris jau valandą.
Sinonimai: glūčioti, žįsti, bastytis, gaišti laiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.