„Skrandnus“ – tai žemaičių (Mažosios Lietuvos) tarmės žodis, reiškiantis „pilnas, sočias“ (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną).
Pavyzdžiai:
1. Žmogus: „Po šventinio pietų jis buvo visai skrandnus.“
2. Gyvūnas: „Arklys po pašaro atrodė skrandnus.“
3. Perkeltine prasme: „Skrandnus piniginė“ – pilna pinigų.
Pastaba: Žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač Žemaitijoje, ir turi šiek tiek humoristišką atspalvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.