.
skomià (cкaм'я, cкaмья). senovinis stalas, skobnis: Ažuveizdėtojas sūdų sidabrinių skomios. Sūdai, skomiosp priderą. Skomia prekijo, pinigais prekaujančio. Ant galo skõmios (stalo) užtiesia baltą skarelę, ant kurios pastato stuobrinę ir atvežtą pilną alvę midaus arba vyno. Tikėjos … kaušą vyno sėdėdami su juo už skõmios sugert. Sėdos skomiáip, ėmė duoną, žegnojo ir laužė. Didėsp skomiõsp užkvietė tave. Ir šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių̃ viešpatų jų. Kaip prieg skomiai elgtis.
skomiãbendris, -ė. stalo bendras: Jie triukšmingai prisidėdavo prie kitų savo skomiabendrių išdaigų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.