Skobnininkybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis smulkų, įkyrų, dažnai niekingą kritikavimą ar priekabiavimą, ypač dėl smulkmenų, formalių dalykų ar žodžių rašybos. Tai panašu į pedantiškumą, bet dažnai su neigiamu atspalviu – siekiama ne padėti, o tiesiog priekabiauti.
Pavyzdžiai:
1. Darbovietėje: „Vėl dėl vienos kablelio klaidos visą dokumentą grąžino su pastabomis – gryna skobnininkybė.“
2. Diskusijoje: „Vietoj to, kad aptartų idėją, jis užsiima skobnininkybe – kabinėjasi prie kiekvieno netikslaus žodžio.“
3. Mokykloje: „Mokytojas vertina ne mintis, o rašybos klaidas – tai ne kruopštumas, o skobnininkybė.“
Trumpai: Tai yra įkyrus kabinėjimasis prie smulkmenų, dažnai slopinantis esminę diskusiją ar kūrybiškumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.