skiep|yti, skiepija, skiepijo 1. skiepūglį ar akutę prigydyti kitam augalui: Obelis, rožes skiepija. 2. med. skiepais veikti: Skiepyti ką nuo raupų, šiltinės. sngr. 3. prk. ugdyti: Skiepyti jaunimui tėvynės meilę, dorovę.
skiepijimas skiepytojas, skiepytoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.