skeliaudė

„Skeliaudė“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didelę, plokščią, dažniausiai medinę indą (pvz., dubenį, lekštę), naudojamą tešlos minkymui, miltams laikyti ar maistui dėti.

Pavyzdžiai:
1. Užminkė tešlą didelėje skeliaudėje.
2. Senovėje skeliaudėse laikydavo miltus.
3. Padėk obuolius medinėje skeliaudėje ant stalo.

Pastaba: Žodis yra senesnis, dažniau vartotas liaudyje ar senuosiuose tekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skeliaude' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Skeliaudė“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didelę, plokščią, dažniausiai medinę indą (pvz., dubenį, lekštę), naudojamą tešlos minkymui, miltams laikyti ar maistui dėti. Pavyzdžiai: 1. Užminkė tešlą didelėje skeliaudėje. 2. Senovėje skeliaudėse laikydavo miltus. 3. Padėk obuolius medinėje skeliaudėje ant stalo. Pastaba: Žodis yra senesnis, dažniau vartotas liaudyje ar senuosiuose tekstuose.