Skalamedis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis medį, kurio kamienas apaugęs žvynais, plaušais arba plokštelėmis (pvz., kai kurios eglės, pušies, tuopos). Dažnai vartojamas apibūdinti senus, išblyškusius, įtrūkusius ar negyvus medžius.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos aprašymai: „Miške stovėjo skalamedžiai, apaugę samanomis.“
2. Poezijoje / literatūroje: „Tyliai šnibžda skalamedžiai“ (vaizduojant senus medžius).
3. Pavadinimuose: „Skalamedžio kalnas“ – vietovardis, susijęs su būdingais medžiais.
Trumpai: Skalamedis – žvynuotas, raukšlėtas, išblyškęs medis, dažnai naudojamas vaizdingiems gamtos ar senatvės apibūdinimams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.