"Skaisčiaakis" – tai lietuviškas epitetas, reiškiantis "aštrų, veriantį žvilgsnį" arba "skystas, skaidrius akis turintis". Dažniausiai vartojamas poetiškai arba apibūdinant ryškų, intensyvų žvilgsnį.
Pavyzdžiai:
1. Skaisčiaakė mergelė žiūrėjo į tolumas.
2. Jo skaisčiaakis žvilgsnis prasiskverbė į širdį.
3. Senovės sakmėse dievai vaizduojami kaip skaisčiaakiai.
Trumpai: Poetinis žodis, apibūdinantis ryškų, skaidrų ar aštrų žvilgsnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.