siùtęs, -usi.
1. kuris šėlsta, nerimsta, siautėja, pasiutęs: Tas ūžmas žmogų pritrenkia – siùtę miesto žmonys. Matyt, kad tu siùtęs, negali tave antjuok palaikyt! Siùtusios šių laikų bobos. Jo boba buvo labai siùtus – vyro nekęsdavo. Išlepintas vaikas bus siutęs kaip arklys medinas. Pati plati, pats užplutęs, duktė akla, sūnus siùtęs. smarkus: Siùtusi boba, neapgaus niekas.
2.
siùtusiai. labai, stipriai: Siùtusiai graži vieta. Gėrybes sūnaus Dievo siutusiai papeikia. Siutusiai mane gundino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.