siurbìkas, -ė.
1. kas siurbia, traukia (ppr. kraują): Kartu su gyvuliais keliauja visa gauja sparvų ir kitų kraują siurbiančių musių, o šiuos siurbikus mielai gaudo ir ryja leliai. Ir kam tos siurbìkės erkės būt atsiradę?
2. kas girtauja, geria: Šnapso siurbikai nebegalės po žydo stalu nakvoti.
3. kas išnaudoja kitą, minta iš kito darbo: Siurbia Lietuvą iš visų pusių, o lietuviai tyčia prasitraukia, idant visokie siurbikai daugiaus pripustų. O nublanks veidai plėšikų, veidmainių, tylių siurbikų.
kraũjo (prãkaito) siurbìkas didelis išnaudotojas: Tai biednų karas su piktadėjais, siurbikais prakaito ir kraujo mūsų!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.