siurbė́jas, -a. siurbė̃jas, -à.
1. kas traukia, čiulpia: Dirva gali būti įdirbta tik tada, kai bus ji gryna nuo piktžolių, ypač varpučio, to didžiausio mūsų dirvų siurbėjo. Ir vis būsi tautos gyvybės siurbėjas, ne josios stiprintojas.
2. kas girkšnoja, geria: Vyno siurbėjau, tau akys šunies, o širdis tai kaip stirnos!
kraũjo (prãkaito) siurbė́jas išnaudotojas, svetimo darbo vaisių pasisavintojas: Varykim laukan iš Lietuvos visus darbininkų ir mažažemių kraujo siurbėjus. Nebėr jau buožės – prakaito siurbėjo kaime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.