„Sienukė“ – tai mažybinė arba švelniai juokingu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio „siena“. Nurodo nedidelę sieną, sienelę arba vartojama kaip švelnus, mielas pavadinimas.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai nupiešė saulutę ant sienukės. (maža siena)
2. Pasistatėm lentynėlę prie sienukės. (sienelė)
3. Ei, sienuke, kodėl tu tokia tuščia? (personifikacija, švelnus kreipinys)
Trumpai: Mažybinė/mielinama „sienos“ forma, dažnai vartojama vaikų kalboje ar švelniam užmačiam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.