Sielotyra – tai literatūros kryptis, kurios centre yra vidinės žmogaus patirtys, emocijos, dvasinė būtis ir psichologinės problemos. Dažnai vaizduojami moraliniai konfliktai, savimonės paieškos, vidiniai dialogai.
Pagrindiniai bruožai:
- Dėmesys vidiniam pasauliu, o ne išorinei veiksmų grandinei.
- Psichologinis personažų gylis, introspekcija.
- Filosofiniai, egzistenciniai klausimai.
Pavyzdžiai:
- F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“ (Raskolnikovo vidiniai kančiai).
- K. Boruta „Baltaragio malūnas“ (tarp dvasių ir tikrovės konfliktas).
- S. Šalkauskis „Kuprelis“ (socialinės atskirties psichologija).
- D. Katiliūtė „Tūla“ (traumos ir atminties analizė).
Trumpai: sielotyra – literatūra, nagrinėjanti žmogaus sielos gelmes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.