Sielažolė – tai lietuvių liaudies tikėjimuose ir mitologinėje tradicijoje magiška žolė, kuri, pasak padavimų, turėjo galėti atverti duris į slaptas vietas (pvz., lobynus, kalnų urvus) arba pašalinti užkeikimus.
Pavyzdžiai:
1. Pasakojama, kad sielažolę reikėjo ieškoti Kupolės (Rasos) šventės naktį – tik tada ji įgydavo stebuklingą galią.
2. Pasak padavimų, žmogus, radęs sielažolę, galėjo atrasti paslėptus lobius po akmenimis ar kalnuose.
3. Dažnai siejama su velnių ar kitų mitinių būtybių pagalba, kad būtų galima ją surasti ar panaudoti.
Trumpai: Tai mitinė žolė, turėjusi atverti paslėptus lobius ir nuimti užkeikimus, ypač surandama magiškų naktį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.