atverti

vérti, vẽria, vė́rė.

1. smeigti, besti: Durklą vė́rė tiesiog į širdį. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą] ? O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s. pakišti: Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo.

2. durti kiaurai, persmeigti: Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai. skaudžiai, dirginančiai veikti jutimo organus, rėžti, smelkti: Sykį buvau įsukęs didžiąją lempą, tai net akis vẽria. Jis žengė vis tolyn ir gilyn, tik Petrą labai stebino, kad dauboj nėjo tamsyn, bet vis šviesyn, ir pagaliau šviesa net akį ėmė verti. Šaltà, vė [ja] s kiaurai vẽra. Blaškomas veriančio, draskančio vėjo, netrukus visai išsimušiau iš jėgų. Už nugaros pasigirdo veriantis riksmas – ne riksmas, veikiau beviltiška aimana. [Sargybinio rago] veriantį aidą – nejaukų, nesmagų, pakartojo šilai, mėnesiena gili.
veriamaĩ. Šuo užkaukė pratisai, veriamai.

3. besti kuo, norint įdurti, persmeigti: Vė́rė jį peiliu į pečius. Vė́rė juos ietimis iš šonų. Tai žmona vyrą vė́rė peiliu, tai vyras [žmoną]. Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai. Kaip aš būsiu, kaip toks baisiai nuogas veriančioj visatos akyje. smeigti, mušti (smailiu): Jei tu man lazda, tai aš tau šakėm versiu. Eik, ba kap vérsiu kokiu daiktu – atvirsi. Kab vė́rė nosin [vaistų kvapas]. atlikti bedimo judesį, kyščioti, bedžioti, baksnoti: Nosia vẽria vẽria karvė, neryja.

4. skverbtis, smigti. Skausmas į sąnarį vẽria. Mane šiurpas vẽria. Man in koją kad vẽria skausmas, tai negaliu atsistot. Dyguliai mane vẽria ir kaip su peiliais mausto. Verulys teip vẽra, ka nebepaeitu. Kai ima galvą skaudėt, tuokart veria per akį. Kaipo mano vainikėlis, kad tokis dieglužėlis in šonelį ver̃tų. labai (ppr. duriamai, smelkiamai) skaudėti, diegti: Netikusi, visus narius kaip vérte vẽra. Mun vė́rė par slėpsnas. Staiga ima verti per akį, gelti kaktą, smilkinį, žandą, dantis. perimti. Šią naktį ka vė́rė galvą, ka vė́rė, mislijau, ka mirsu. Naktį atsibudo: – Ui, ui, muni dura, muni vẽra. Pryširdis vaiką vẽra žemėn. Tulžis vẽra i nūvera i gyvolį, i žmogų.

5. duriant, bedant ką įkišti, įverti: Kiaulei dratą vẽriam, kad neknist. Aš drato nèveriu, kad i paknis [kiaulė] kiek, lovį iščystysiu. Reiks paršam vért grandys snukiuos, kad neknistų. Ka čiaukšno [ja] [kiaulė],
užnėrei šniūrą i vérk drotį. Niekad nebeisiu! – mykė, šnirpštė sau Juzis, kaip bulius, grandį į šnerves veriamas.

6. perduriant, perkišant per ką mauti: Grybus, būlo, vẽriam anta raikščių. Kotų nevérdavo, [grybo] kotas kaip ir medinis, kai sudžiūsta, neskanus. Veria ant siūlo [tabako lapus] ir neša ant užlų dūmuose išsistovėt. Virbalas sienoj pakabintas, ir vẽriam laikraščius. Yra ir veriamųjų mašinų [tabako lapams]. In šakalio vérk, pasvilinsi [vištą]. Ką veikia mama? – Obuolius vẽria. Surištas vantas veria dešimtimis. In meškerės vẽria kirmėlę, slieką. Čia bus siūlas karoliam vért. Vaikams uogeles an smilgos vė́rė i nešė – vaikai tėvų nemato. Kiti rinko žemuoges ir vėrė kaip karolius ant smilgų. Y [ra] daug [mokytų],
gali ant siūlo vérti, o visi latrai. Būdavo, veriu kaip karolius vieną frazę prie kitos. Šit ir sėdi merga ant rugienių šiaudų ir veria metelius. Verk neverk an šakių šūdą, jis vis tiek drimba. smaukti, mauti: Žarną ant šakalio vẽria ir išverčia. Pieminims viskas an vieno virbalo vė́rės – čia vargai, čia džiaugsmai.

7. kišti taikant į ąselę ar kokią kitą angelę: Ant nūmonės siūlą verì į adatą. Ilgai į adatą verù, reik akinius skirties. Liuob į siūnamą adatą vė́rėm [lininį siūlą] i siuvom. Vérk siūlą adaton, ašiai žabala, nematau. Akinius tik nešioja, kai siuva ar adaton vẽria – ore nenešioja. Verti gijas į nytis. Na, ver̃ (verk) adaton (siūlą). Jug vieną siūlą vérsi į vieną nintį. Padaryta šimtas siūlelių, ir vẽria skietan. Tiek be miego, pasilenkiau [į skietą] vérti ir užmigau. Samplėšinis [audeklas] – paprastai verì verì į kiekvieną skylelę. Vienon nytelėn verì juodus, o kiton – baltus [siūlus]. Ir pasku rieti į stakles, verì į nytis. Apmeti an tų mestuvų, verì i audi. Jeigu nori biskį margiau, tai kitaip reik vért, o jeigu teip lygiai, tai kitaip verì. Į nintis vẽrant reik kėravoti. Į skietą verì po du siūlu, tas jau įprasta. Už kriaučiuko netekėsiu, verti siūlo nemokėsiu. Pakraščiuos [vyžos] apivarą gi vérdavo, kilpas palikdavo pakraščiuos. Vyžo [je] yr tokios ąsos, į jas vẽria apivaras. Dešinysis virbalas veriamas į tris akis ant kairiojo virbalo iš dešinės į kairę, ir išmezgama pirma paprastoji kryžminė akis. Ponas numovė žiedą nuo piršto ir pradėjo verti, kad tas audeklelis lįst par žiedą. Nu o ten. tai nesiterleno daug. Lamdė kaulus, kad braškėjo, per balno kilpą vėrė kailiadirbiai viršilos. parengti siūti įkišant siūlą: Juodus akinius užsidėjo i vérs adetą, vérk be akinių. Adatą veriu pusė valandos, kol įveriu. kaišioti apmatų siūlus rengiant audeklą: Aš jau skietan veriù. Pati vė́riau nytysna. Vẽriam nytėsa siūlus. O sunku vért: bovelna labai plona, kolei inknebinės. Kaip jau nytys [na] suveri, tada verì skietan. Verì par keturias [nytis],
tada lengviau išmint. Atskiria posmus, veria nytysna, skietan ir audžia. Subėgam visos [merginos] ir galvojam, kaip čia vért, kaip čia aust. Surietei, tada vérti į nytis reik. Vérk į nytis, vérk į skietą, mun neteko su tais siūlais painioties. Kad nemoki skietan vért, eik, mergele, kiaulių šert. sukaišioti apmatų siūlus į nytis: Vẽria pardien raštus i iš staklių nesikelia. Dabar veriù audimą šitokiu raštu. Būčio jau audeklą beverantì. Nu o į nytis tad y [ra] tie raštai veramì. Eglele vẽria ir audžia. Audeklą vérti dabar retoji merga temoka. Trinytis kiteip vẽras.

8. daryti (atidaryti arba uždaryti) (duris, langą, vartus, skrynios antvožą ir pan): Verk duris, kol atversi. Geležis durų veriama. Duris vérk – uždaryk, jeigu ataviros; atadaryk, jeigu uždarytos. Tėvas temstant neramus vėrė prieangio duris. Kaip tiktai duris vėrė trobos, tei ans pirma jo įlėkė į trobą. Kiekvienas saklyčios duris vėrė nedrąsiai. Girgžda durelės veriamos. Dureles vė́riau, žodį kalbėjau. Antri gaidžiai giedojo, dureles [dukrelė] vė́rė. Versi dureles, kad negirgždėtų, šluosi aslelę, kad nedulkėtų. Klėties duris vėriau, kepurėlę kėliau. Aš nevė́riau svirno durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių. Ei, mergužė, jau daugiau negersiu, nė karčemos durelių nevérsiu. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi. Kiek skrynę vérsuot, tiek graudžiai verksuot. Kai neversi greitai vartų, gausi kupron dešims kartų. Ejau iš daržyčio daržo, vartą vėriau. Nėr man brolyč [io] varteliams vért. Močiutė tarė užtarydama: neverk, dukrelė, stiklo langelį. Langelis veriamas (sukamas ant vyrių) . Durys pusiau vẽramos. Troba buvo labai graži, pusiau veramos durys, abipusiai aukšti ir plati langai. Būk pats savim, duris pats laimės verk. O jis. jau čia, jau veria mano langus. Ne vartų vẽra, ne subinės rauka. Atvažiuoja dažnai vaikai? – Kur tau, durų nèveria…. Nèveria durų – eina ir eina kavalieriai!. Ji mato – durys vẽrias. Tai vėrėsi aukštai prielangio durys. Sugirgždėjo baisūs uždarai, vėrėsi durys. Veriasi geležiniai vartai ir gaižiai girgžda surūdijusiais vyriais. Vėrėsi trobų durys, girgždėjo svirtys, giedojo gaidžiai. Dangaus plyšys vėrėsi, didėjo, atverdamas po savimi neapžvelgiamą sniego platumą. O vartai, kurie veriasi vienur ir kitur, yra žmogaus širdis. Veria juos valia. Juozapas geras, visiems ateiviams jo durys veras (visus priima) . Tai jau žemė vẽrias, kai tu šneki (baisius dalykus sakai) .

9. darant duris (langą ir pan) spausti: Vérti koją, pirštus, ranką. Tarp durių vera ranką [, jei girgždėlė joje].

10. merkti: Visą naktį akių nevė́riau. Smego į šieną, o čia iš karto miegas vėrė akis visai nakčiai.

11. žioti, čiaupti: Per visas vakaras nèveria nasrų (verkia) . Aš arielkos negeriu, nė lūpelių neveriu. Ir dabar iš džiaugsmo seniams burnos nebesiveria. Teip mun pati burna vẽras, iškentėjau, nesakiau.

12. skleisti: Ir veria ji baisią praeities paslaptį, kokios nebuvau dar girdėjęs. Bangavo kalvos, vėrėsi kloniai, lygumos, apsėtos rugiais…. Prieš akis jai vėrėsi daugybė pamirštų vaizdų. Net neišmokslintam vaikėzui, klausant Jauniaus, vėrėsi kažin kokie platūs horizontai. Prieš jos akis vėrėsi nauji akiračiai, ji jautė stovinti ant naujos žemės. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia.

13. daryti, kad atsirastų: Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva]. Kelionėj veriasi ir gyja sopės.

14. labai norėti, geisti: An ko tę vẽrias – an trijų valakų žemės (ne mergos reikia, bet jos ūkio) .
ãkį (akìs.
) vẽria. žãvi, kreipia žvilgsnį: Tokie gražūs riešutai, kad ãkį vẽria. Ãkį vẽria obuoliai, kur rublį prašo. Įeik į kriautuvę, ãkį vẽria [prekės]. Bažnyčio [je] to [je] angelai tai net ãkį vẽria. Miškan, būdavo, eini – tai net ãkį vẽria. Kalnas kalniečiui labiaus akį veria, neg dirva artojui. Jaunoji buvo graži, kaip piene maudyta, net akį vėrė, į ją pažiūrėjus. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu.
ãkį vérti su pavydu žiūrėti: Vẽria visi ãkį in karvę. Jis buvo labai skūpus, kad jis an skatiko akį vėrė.
akimìs vérti įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: Jin vẽria jį tom akim, i gana.
ant siū́lo vérti. Kviečius a rugius galėjo ant siū́lo vérti, kaip išpikliavoti.
dantìs vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: dantìs ant šniū̃ro reikėtų vért.
kaĩp ant (nuo) siū́lo vẽria. Pamokslą kad sako – vera kaip nu siūlo. Eita gerai anam kalba – kaĩp ant siū́lo vẽra. Ot valgo, kai ant siū́lo vẽria.
kaĩp ant siū́lo vẽriamas geras, puikus: Prastų neema rugių, tik kaip ant siūlo veramus.
lū́pas vérti prabilti: Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė.
nors ãkį vérk. Tamsumeinia, nor ãkį vérk.
[į] šìrdį vẽria

1. kelti skausmą, nerimą, skaudinti: Jūsų gerumas tiesiog man širdį veria. Vẽria šìrdį kaip su peiliais. Net širdį peiliais veria tą atminus. Tos moters vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė. Iš visų balsų jam ir šiandien širdį vėrė vaikučių dejonė: ištroškę kaitroje kūdikiai aimanavo vandens. Pasigirsta širdį veriantis Butrimienės riksmas. Kap tik jis duris patraukė, tai man ir vė́rė širdiñ, kad čia gerai nebus. Jam vė́rė širdiñ, kad tai jo motinos žodžiai. Bandos išalkusios žviegimas vėrė širdį.

2. jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė.
apvérti, àpveria (apìveria), apvė́rė.

1. veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams],
sudeda, kotą padirba, apìveria virvelėm. Apìveria apìveria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus apvyniotus, ir eina dirbtų. Nagines apvė́rė, iškapojo skyleles, naginės tai da gražu [vaikams]. Čia suraukia, čia vat iškapoja iškapoja [skylutes],
da užriečia ben kiek, aplink apìveria šikšna [nagines]. Nuvydavai tuos šniūrus, apsukui apvérdavai, sutaisydavai, suraukdavai vieną [naginės] galą, antrą, kaip reik. Tėtė paraukė nagines naujas, taip apvė́rė su šikšnelėms. Aparų privysiu buntelį aple visą naginę apvérti i da staibiams apvyturties. Antrą kartą naginę gal apverti, jei virpiai neištrūko. Apverk vyžus apivarom. Vyžų iš anksto pripinta, dabar tik reikia apverti ir suieškoti autų. Darželį tvoromis tvėrė, mane kalbomis apvėrė. Apsivė́riau nagines, dabar galėsiu aut. apsivynioti, apsinarplioti: Apsivėrė siūlas aple adatos bulę, negaliu beįverti.

2. apsukui apvarsčius ppr. sutraukti: Reikia apvért vyžus. Tai jos. nesmunka ir būva šitei apvérta. Liuob nusivys ilgus apvarčius, į adatą įsivers ir į rinkį apvérs [naginę raukdami]. Pavermu apverk, aprauk nagines, ne latviškai, bet apalia siūle.

3. suverti, apvarstyti: Smilgikę apvérsi tatai, apvérsi žemuogėms kaip rožančių.
atvérti, àtveria, atvė́rė.

1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atvérti. Atverta anga ikigal. Atàveria duris ir prašo vidun. Naktimis girdžiu, jis lipa laiptais, atveria duris. Pro atvertas vagono duris į vidų imdavo smelktis bauginanti juoda tamsa. Jis langą atvėręs pradėjo švilpt. Išėjo uošvelė, atvė́rė vartelius. Mergyte mano, jaunoji mano, ai, bent atvérki stiklo langužį. O ši trečioji, vis jaunesnioji, vartus atvėrė ir palydėjo. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė. Svirno duris atverdamas, o ir pamačiau savo mergytę. Šitie vartai turi užrakinti pasilikti, neturi atverti būti. Atvėrė tada duris ir ižbėgo. Duris Jerusalemo neatverkite iki saulei įkaitus. | Kodėl mes atveriam duris išduodantiems gyvuosius? Jau atvertos durys jop ir meilę savo duosti žmogui kožnamui. Atverk vartus tam, kursai tuskena. Kuris prašo, ima, ir kursai ieško, randa, ir klambenančiam bus atvérta. Tuskenkite, ir bus jums ataverta. Tad išvysite, bau neatversiu aš jumus langus dangaus ir pabersiu jumus peržegnojimo pilnystę. Kėlės iš smerties Christus, atvėrė mums dangaus vartus. Anam mergės nė čiukurio neatvérs, ka paaugs į vaikius. Aš duris atsivė́riau. Tujau ema ir atsìvera durys. Atsiveria durys, ir įeina vargonininko šeimyna – pati ponia ir šešetas vaikų. Atėjo pas vartus geležinius, kurie vedė miestan, kurie patys jiems atsivėrė. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas vienais šilkais parėdytas. | Pasakyk žodį, ir pilies vartai tau atsivers, ar nori medžioti, ar pažįstamus aplankyti. Paprastiems pagonims tos šventyklos vartai atsiverią tik Mildos šventės dieną. Kaip Amerika atsivė́rė, ėmė vyrai bėgti. Ir atsivėrė langai dangaus, ir atejo lytus ant žemės per keturias dešimtis dienų ir naktų. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. padaryti įeinamą (išeinamą): Jaunoj, kai atvė́rė skrynią, tai pilna skrynia buvo audeklų. Prieš vakarą kerdžius žardžius atveria ir galvijus namo varo. Ir atvėrę skarbus savo dovanojo jam dovanas, auksą, kodylą ir mirą. Grabą po tam taip atvėrus ir žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus. Atvėrėme savo maišus ir radome maišų viršuje pinigus. Turiu jungą jaučių, tris žirgus nušertus ir namelius neskolingus, dėl kožno atvertus. Štai eš jūsų duobes atversiu ir jus, mano žmones, iš jų atimsiu ir jus žemėna Izrael atgabensiu. Pašvęsk man visus pirmgimius, kurie atveria motinos įsčią. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver [ia] (pirmadesys, pirmadėlys), tatai yra mano. Tada liepsi pereit Viešpatiesp tą, kas atveria gimdyvę. Akis užmerk, subinę atverk. Pratark, žemele, atsiverk, grabeli, kelkie kelkie, mano tėvužėli, renk ma [n] didį pulkelį. Žemė drebėjo ir uolos skeldėjo ir per keturias dešimtis dienų ir naktų grabai atsivė́rė. Atsivėrė dangus, išejo aniolai, sveikindami užgimusį. Ėmė atsivėrė kapas, išėjo tas ūkinykas. turėti išėjimą: Seilių liaukų latakai atsiveria į burnos ertmę. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų [kasa] – atskiras organas, atsiveriantis dvylikapirštėje žarnoje 1 arba 2 latakais. padaryti pasiekiamą, gaunamą: Mirdamas senolis prašo, kad Ponas Dievas atvértum jam kelį į dangų. Tikim Jezų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį. Tu … atavėrei tikiantiemus karalystę dangaus. Meile, tu atneši viltį, tu atveri dangų. Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti. O štai dangus atsivėrė jamui, ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo. Čia jai rodės, kad medžių šakos ties ja prasiskyrusios ir atsivėręs dangus. O stojos, kad visos žmonės buvo apkrikštytos … ir meldės, jog dangus atsivėrė ir jos Dvasia šventa nužengė nuog jo kūniškame paveiksle kaipo karvelis. pasidaryti atviram, galimam įeiti, įplaukti: Atsivėrė liūnai ant kelio. Pakalnėj paversmis atsivėrė. Pavasarį atsiveria ežerai ir kūdros. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau šiporystė yra iš naujo prasidėjusi. Žemelė atsivė́rė, o artie suvis nėra kam. padaryti juntantį, funkcionuojantį: Čia balsas iš pat dangaus atvėrė ausis ir akis žmonėms vargdieniams. Atverk visų apkurtusių ausis! Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nū ing tave ineis. Kada tu širdis mūsų atversi, o lietum dvasios šventos užliesi, duos kožną čėsą didybę vaisiaus. Iš to parmaniau jūsų tvirtą tikėjimą, atvertą širdį ant priėmimo gero mokslo. Viešpats atvėrė jos širdį, kad stebėtų tai, kas buvo Povilo sakoma. Tada atvėrė jis jiemus protą, kaip raštą permanė, bylodamas jumpi. Epheta, tai yra atsiverkis, ir tuojaus atsivėrė ausys jo.

2. atversti, atskleisti: Ir atvėrė knygą po akim visų žmonių. Niekas neatsirado vertas atverti knygą nei aną veizdėti. Gulėjo Šventasis Raštas atvertais lakštais. Sūdas buvo laikomas, ir knygos buvo atveriamos. Jos. atsiveria staigiai ir visos žiedadulkės greitai išbyra. Lėvens užutėkyje atsivėrė sniego baltumo vandens lelijos žiedas.

3. atmerkti: Jie akis atvė́rę pamatė. Kuo plačiau akis atvėriau, tuo džiaugiausi žeme labiau. Ir kad jau akis atvėrė iš miego savo, persigando, nežinojo, kur ana esanti. O Saulius kėlėsi nuog žemės ir atvėręs akis nė vieno jų neregėjo. Atgiverk akis o veizdėk, kur tos žymės. Kurtiniai, klausykite, o aklieji, atvérkite akis ant regėjimo. Kad neatvė́rei akių, tai atvérk ausis. Kol jis. visą žemę aplakstė, tas žmogus ir vėl miegta sau lig pryšpiečių, kol jam akys atsivėrė. Plačiai atsiveria išsigandusios jos akys, dirstelia nustebusios į trypiantį prie lovos Aleksiuką. padaryti reginčiais: Ponas pats akis atveria aklų ir padeda tiems, kurie puldinėja. Tada atvėrė Viešpats Bileamo akis. Ką tu sakai apie tą, kurs atvėrė tau akis (išgydė neregį) ? Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusiojo akis. O buvo subata, kad Jezus padarė purvą ir atvėrė akis jo. Atverkima (atverk man) akis, idant regėčiau stebuklus ant tavo prisakymų. Mirštančiam arba maž pirm to akis àtveria, idant didumą ir sunkumą nuodėmių savų dabar pažintų. Ir atvėrė Dievas akis jos, jog išvydo vandenies šulnį. Atverk akis proto mūsų dėl supratimo garsinimo evangelijos tavo. Kurią dieną jūs iš to valgysit, bus jūsų akys atvertos ir būsit kaip Dievas ir žinosit, kas ger [a] ir pikt [a] yra. Anam akys atsivėrė ir pradėjo gerai veizėti, kaipo pirmu regėjo. Ką norite, idant padaryčia jums? Tarė jam: – Viešpatie, idant akys mūsų atsivertų. Ir atsivėrė akys jų ir pažino jį. ir jis pragaišo. Dabar jau atsivėrė akys dūšios tavo.

4. pražioti, praverti (ppr. burną, lūpas): Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b. Gaili nasrai jų atverti, mus tuojaus nor praryti. Išsižioju, burną atveriu. Jis atvėręs burną kalbėjo. Aš tylėsiu ir burnos savo n’atversiu. Lūpas mano pats atverti teikis, o gerklė mano tave visad šlovys. Bei ranka Pono buvo ant manęs vakarą … ir atvėrė … man mano burną. Kaip avinėlis tyli jį kerpančiojo akivaizdoje, taip jis neatvėrė savo burnos. Ir atvė́rės tuojaus nasrai jo ir liežuvis ir kalbėjo liaupsindamos Dievą.

5. pridurti, prakiurdyti, perskrosti: Pradeginimu pūlėjimą atvérti. Šonas jo. ragotine yra atvertas. Vienas kareivis atvėrė jam ietimi šoną. Laistai kruviną prakaitą ir dabar vėl po numirimui duosi atvert ragotine š [ventą] širdį tavą.

6. prakiurti, pasidaryti žiojėjančiam: Atsivėrė rona. Nuo išsigandimo jam žaizda atsivė́rė. Ranka pūliavo pūliavo, o dabar žaizda atsvė́rė. An kojos atsivėrė rona, ir niekap jos išgydyt negaliu. Žaizda atsivė́rė, sarvaliuo [ja] i sarvaliuo [ja]. Žaizda tik užgyja ir vėl atsìveria. Votys bet kur ant kūno sąnarių atsiranda ir ilgai stovia atsivėrusios. pasidaryti žaizdotam: Pagijęs buvo, naujai plaučiai atsivėrė. Kas bus, kai man atsiver̃s koja? Gysla atsivėrė ir paplūdo visas kraujais. Ne kožnam atsìveria angina. Begulint i šonai atsivė́rė. Senatvė [je] atsìvera visi galai (užpuola visokios bėdos) .

7. pradėti (ppr. susirinkimą įžanginiu žodžiu): Basanavičius … pavakariais atvėrė visuotiniojo susirinkimo posėdžius. Susirinkimą atvėrė ratelio vadovas. Jaunimo draugijos pirmininkas atveria susirinkimą. įsteigti, pradėti veiklą: Kuomet pirma dailės paroda buvo atverta – mes tik džiaugėmės. Atverta nauja mokykla. Atveriami nauji arbatnamiai, ūkio rateliai. Kada vidurinė mokykla atsivė́rė po karo, ta reikėjo mokėti [už mokslą]. duoti pradžią: Palydovai atvėrė naują radijo ryšio technikos epochą. Jau kad bjaurus [laikas],
jau kap pasaulis atsivėrė, nebuvo. rastis: Greit atsivérs darbų: dobilai pjauti, šienas vežti. Kaip būs bulbės kasamos, atsivérs bobums darbų. Tai kitoj vietoj nauja bėda atsiver̃s. Atsiveria raudų dainos. Tuomet atsivėrė prie vargo dar ir širdelės skausmas. Greit nugins sniegą i atsivérs darbai. Suskutus bulbes, kiti darbai Joneliui atsivėrė: kiaules luobti, karves pagirdyti. Liepos pradžioj atsivė́rė šilumos. Rugpjūtis kai atsivérdavo, tai vyrai pjaudavo, o moterims reikdavo rišt ir statyt. Atsivėrus pavasariui, ir kelmo šaknyje pabunda gyvybė. Su kryžeiviais naujos ir kruvinos karės atsivėrė.

8. padaryti matomą, nepridengtą: Viskas atverta kaimynui: pažiūrėk, palygink ir – nori pavydėk, nori pats pasitempk. Naujas rašytojų veiklos perspektyvas atvėrė ir besikurianti kino meno sritis. Jis regėjo, kaip kops į kalną anapus Vištyčio ežero, kaip sustos po didžiąja pušimi ir kaip prieš jį apačioj atsivers slėnis, kur jis praleido gražiausią savo vasarą. Staiga prieš akis atsiveria bekraštė pieva, kurioje vos vos linguoja ramunės. Pagaliau krūmai pasibaigė, ir priešais atsivėrė apleistos žvyrduobės. Didingi vaizdai atsiveria keliautojui. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai. Tiesa atsivėrė tik po kelių mėnesių. padaryti žinomą, suprantamą, atskleisti: Bet to kitaip žinot negali, tiektai kad jiemus. àtveria sielą per tikrą pasisakymą. Jėzus atvėrė jiems išmintį. Būtų su kuo išsikalbėti, gal kitaip tada. Tačiau kam ji gali atverti savo paslaptis? Klausytumbime nuog jų. žodžio Dievo, atvertum̃bim jiemus sielą mūsų per nužemintą pasisakymą. Didžiuojantiemus, lepūnamus o nevertiemus nenorėjo atvert slaptų savų, kurias apreiškė mažiteliemus. Kalbėjo su mumis ant kelio, raštą mumus atverdamas. Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu. Apdainuodamas gamtos grožį, poetas atvėrė paprasto žmogaus dvasios gelmes. Maironis čia atsiveria kiek kita savo talento puse. Justinas atsivėrė jai ir pasakojo apie savo šeimą. Aukštaičių bajorai, anksčiau už žemaičius lenkų įtekmei atsivėrę, … bene vardu tiktai („litwini“) tesiskyrė nuo lenkų bajorų. Netyros ir šiurkščios sielos negali atsiverti filosofijai.

9. perskirti, padaryti su tarpu: Atvėrė jiemus Dievas dangaus marias šiteip, jog vanduo iš abijų šalių stipriai stovėjo kaip mūras ir anys sausa koja ėjo ant grunto marių. Žemė atsivė́rė, i ta bažnyčelė nuejo į žemės gilumą. Kaip jau gerai sutemė, sako toj duktė: „Žemele sieroji, atsiverk!“ Tuo žemė atsivėrė, ir ji nugramzdėjo. Rodės jam po kojų žemė atsiversiant. Ne vienas žmogus ant lauko pagelbos ieškodamas prapuolė atsivėrusioje žemėje. Žemė atsiver̃s, seserį prarys. Kad atsivertų siera žemelė, aš prakalbyčiau savo močiutę. Tiktai visados šaukė jop … prašydami, idant žemė atsivertų o parodytų jį aniemus veikiai. Atrakino duris karaliaus uždraustas – tuo atsivėrė pekla, velniukai iššoko bėgiot po visą karališką dvarą. Kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba. Kalne, atsivérk! Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota. Totverisi žemė ir tepagimdi išganytoją. Ir štai dangus atsivėrė ties juomi. Per tavo pūtimą atsivėrė vandenys. prasiskirti, atitraukti tolyn: Kelis kartus teip žengę, atveria tą skritulį (ratą) ant aukuro pusės. Paskutiniu du ištiesia po vieną ranką gelmėn [scenos],
iš kur jiems. duoda rankas atsivėrę mažu du skrituliu. prasiverti kiaurymei. Upies akys dar nebuvo atsivė́rusios [pavasarį]. Kad žemė išpijusi, tai maivos atsìveria. Ledas visą laiką traškėjo, trūko, aižėjo, atsiverdavo dideli plyšiai. Šliūkšterės vandenį iš klumpio – už mylios, už antros ežeras atsivėrė. Kelkitės ir varykite iš čia arklius, nes greit čia atsivers ežeras. | Vieškelis atsivė́rė, pasidarė ežeralis. Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto. Tarsi stengdamasis užkišti atsivėrusią spragą, pats rašė. Iš kur Dievas tura kantrybės: i žemė tokims neatsìvera, i žeibai nenuplieka. Suriko surikęs kaip beprotis, rods žemė atsivérs. Pašoko išsigandęs, tartum žemė po kojomis atsivėrė. Kad tave atsivė́rus žemė prarytų!
(kam, kieno)
akìs atvérti padaryti (ką) suprantantį, daug žinantį, apšviesti: Dievas atvėrė jam akis ir parodė jo klaidingus kelius. Šventajam vyskupui Aukščiausias anksčiau atvėrė akis negu mums. Mums tu akių atvert neprivalai! Meilė staiga atvėrė akis, atkimšo ausis. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk.
ãkys atsìveria

1. aišku, suprantama pasidaro: Atsivė́rė ãkės po laiko. Atsivė́rė i man po čėsui ãkys. Kaip apsižanijau, tada atsivė́rė ãkys, ale jau po čėso. Akys atsivers, kai bus per vėlu.

2. galima veikti, ką daryti: Sesuo kai ištekėjo, man. tada ãkys atsivė́rė (pradėjau eiti į šokius, su bernaičiais kalbėtis) .
bùrną atvérti. imti kalbėti, prašnekti: Jis bijo burną atvert. Ko tyli, ar negali burnõs atvért? Jis meluoja, kaip veik jis tikt bùrną àtveria. Jin teip nė burnos neatvėrė, ir numirė paryčiui. Katrie kojų nekelia, ir tie bùrnas àtveria. Nelauk, daugiau neatvérsu burnõs. Par visą metą burnõs neatvė́riau. Ana ant munęs daugiau bùrnos nebatvė́rė.
dùrys atvértos galima, sudarytos visos sąlygos: Sukti, smaukti daba dùrys valdininkams atvértos.
lū́pas (nasrùs) atvérti imti kalbėti, prašnekti: Ka ans tau lū́pas atver̃tų, ka negerai! Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs par ausį. Lū́pų aš žentui i neàtveriu, labai jis negeras. Tuose kanonuose kad nors kas būtų lūpas atvėręs apie moteris – niekas. I ana, gyvatė, ne lū́pų neàtvera. [Jėzus, ] atvė́ręs nasrùs savus, mokė juos bylodamas. Ir [Asarijas] atvėrė nasrus (burną) savo, meldėsi ir bylojo. Nes piktadėjas savo nasrus atavėrė ir neteisum liežuviu mane apiriejo. Tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo. Todring Povilas š [ventas] išminties Dievo prašo, idant galėtų teisiai nasrùs savus atvert. O atvėręs nasrus savo mokė juos kalbėdamas.
peklà atsivė́rė. kilo barniai: Kolei jos nėr, tai ir tyku, atejo ir vėl peklà atsvė́rė. Nė tavęs neliks i mums peklà atsivérs. Čia peklà atsivė́rė, važiuosme dangaus ieškot. Marikė nutylėjo, nes žino, kad pasipriešinus visa pekla atsivers: kai pašėls ponia, nebebus galo.
prãgaras atsivė́rė. prasidėjo, kilo barniai: Pas mum namuos tikras pragaras atsivėrė.
rañką atvérti duoti, dalyti: Savo dosningą rañką atvérti. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esme pasotinti. Atverk ranką maloningą antgi kožno ubago. Atveri tu ranką tavo ir pasotini visus gyvius pasimėgimu. O kada ant jų atveri rankas savo, est pilni viso gero. Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo.
snùkį atvérti. imti kalbėti: Kad ir kojos nepakelia, ale snùkį àtveria (nedirba, bet šneka) . Kas ir kulnų nekelia, ir tas snùkį àtveria.
šìrdį atvérti. atvirai išsipasakoti, būti atviram: Aš tau àtveriu šìrdį. Aš neturėjau kam širdiẽs atvért, pasidžiaugt vaikais. Tavo atsivertimas jai duoda drąsos atverti savo širdį. Buvai visados man tikras draugas, ir tik tau galėjau savo širdį atverti. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau. Pats net mane palaužei ir privertei atverti širdį. Prieš ją atvė́rus savą širdẽlę vargelius pasakoja.
širdìs atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis.
žaizdà atsìveria. Kap prismeni visa, vėl širdy žaizdà atsìveria.
žaizdàs atvérti.

1. išsipasakoti nelaimes: Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas.

2. priminti ką nemalonu, skausminga: .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atverti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vérti, </b>vẽria, vė́rė. <br/>1. <span class="explanation">smeigti, besti: </span> Durklą vė́rė tiesiog į širdį. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą] ? O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s. <span class="explanation">pakišti: </span> Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo. <br/>2. <span class="explanation">durti kiaurai, persmeigti: </span> Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai. <span class="explanation">skaudžiai, dirginančiai veikti jutimo organus, rėžti, smelkti: </span> Sykį buvau įsukęs didžiąją lempą, tai net akis vẽria. Jis žengė vis tolyn ir gilyn, tik Petrą labai stebino, kad dauboj nėjo tamsyn, bet vis šviesyn, ir pagaliau šviesa net akį ėmė verti. Šaltà, vė [ja] s kiaurai vẽra. Blaškomas veriančio, draskančio vėjo, netrukus visai išsimušiau iš jėgų. Už nugaros pasigirdo veriantis riksmas – ne riksmas, veikiau beviltiška aimana. [Sargybinio rago] veriantį aidą – nejaukų, nesmagų, pakartojo šilai, mėnesiena gili. <br/><b>veriamaĩ</b>. Šuo užkaukė pratisai, veriamai. <br/>3. <span class="explanation">besti kuo, norint įdurti, persmeigti: </span> Vė́rė jį peiliu į pečius. Vė́rė juos ietimis iš šonų. Tai žmona vyrą vė́rė peiliu, tai vyras [žmoną]. Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai. Kaip aš būsiu, kaip toks baisiai nuogas veriančioj visatos akyje. <span class="explanation">smeigti, mušti (smailiu): </span> Jei tu man lazda, tai aš tau šakėm versiu. Eik, ba kap vérsiu kokiu daiktu – atvirsi. Kab vė́rė nosin [vaistų kvapas]. <span class="explanation">atlikti bedimo judesį, kyščioti, bedžioti, baksnoti: </span> Nosia vẽria vẽria karvė, neryja. <br/>4. <span class="explanation">skverbtis, smigti</span>. Skausmas į sąnarį vẽria. Mane šiurpas vẽria. Man in koją kad vẽria skausmas, tai negaliu atsistot. Dyguliai mane vẽria ir kaip su peiliais mausto. Verulys teip vẽra, ka nebepaeitu. Kai ima galvą skaudėt, tuokart veria per akį. Kaipo mano vainikėlis, kad tokis dieglužėlis in šonelį ver̃tų. <span class="explanation">labai (ppr. duriamai, smelkiamai) skaudėti, diegti: </span> Netikusi, visus narius kaip vérte vẽra. Mun vė́rė par slėpsnas. Staiga ima verti per akį, gelti kaktą, smilkinį, žandą, dantis. <span class="explanation">perimti</span>. Šią naktį ka vė́rė galvą, ka vė́rė, mislijau, ka mirsu. Naktį atsibudo: – Ui, ui, muni dura, muni vẽra. Pryširdis vaiką vẽra žemėn. Tulžis vẽra i nūvera i gyvolį, i žmogų. <br/>5. <span class="explanation">duriant, bedant ką įkišti, įverti: </span> Kiaulei dratą vẽriam, kad neknist. Aš drato nèveriu, kad i paknis [kiaulė] kiek, lovį iščystysiu. Reiks paršam vért grandys snukiuos, kad neknistų. Ka čiaukšno [ja] [kiaulė], užnėrei šniūrą i vérk drotį. Niekad nebeisiu! – mykė, šnirpštė sau Juzis, kaip bulius, grandį į šnerves veriamas. <br/>6. <span class="explanation">perduriant, perkišant per ką mauti: </span> Grybus, būlo, vẽriam anta raikščių. Kotų nevérdavo, [grybo] kotas kaip ir medinis, kai sudžiūsta, neskanus. Veria ant siūlo [tabako lapus] ir neša ant užlų dūmuose išsistovėt. Virbalas sienoj pakabintas, ir vẽriam laikraščius. Yra ir veriamųjų mašinų [tabako lapams]. In šakalio vérk, pasvilinsi [vištą]. Ką veikia mama? – Obuolius vẽria. Surištas vantas veria dešimtimis. In meškerės vẽria kirmėlę, slieką. Čia bus siūlas karoliam vért. Vaikams uogeles an smilgos vė́rė i nešė – vaikai tėvų nemato. Kiti rinko žemuoges ir vėrė kaip karolius ant smilgų. Y [ra] daug [mokytų], gali ant siūlo vérti, o visi latrai. Būdavo, veriu kaip karolius vieną frazę prie kitos. Šit ir sėdi merga ant rugienių šiaudų ir veria metelius. Verk neverk an šakių šūdą, jis vis tiek drimba. <span class="explanation">smaukti, mauti: </span> Žarną ant šakalio vẽria ir išverčia. Pieminims viskas an vieno virbalo vė́rės – čia vargai, čia džiaugsmai. <br/>7. <span class="explanation">kišti taikant į ąselę ar kokią kitą angelę: </span> Ant nūmonės siūlą verì į adatą. Ilgai į adatą verù, reik akinius skirties. Liuob į siūnamą adatą vė́rėm [lininį siūlą] i siuvom. Vérk siūlą adaton, ašiai žabala, nematau. Akinius tik nešioja, kai siuva ar adaton vẽria – ore nenešioja. Verti gijas į nytis. Na, ver̃ <span class="explanation"> (verk) </span> adaton (siūlą). Jug vieną siūlą vérsi į vieną nintį. Padaryta šimtas siūlelių, ir vẽria skietan. Tiek be miego, pasilenkiau [į skietą] vérti ir užmigau. Samplėšinis [audeklas] – paprastai verì verì į kiekvieną skylelę. Vienon nytelėn verì juodus, o kiton – baltus [siūlus]. Ir pasku rieti į stakles, verì į nytis. Apmeti an tų mestuvų, verì i audi. Jeigu nori biskį margiau, tai kitaip reik vért, o jeigu teip lygiai, tai kitaip verì. Į nintis vẽrant reik kėravoti. Į skietą verì po du siūlu, tas jau įprasta. Už kriaučiuko netekėsiu, verti siūlo nemokėsiu. Pakraščiuos [vyžos] apivarą gi vérdavo, kilpas palikdavo pakraščiuos. Vyžo [je] yr tokios ąsos, į jas vẽria apivaras. Dešinysis virbalas veriamas į tris akis ant kairiojo virbalo iš dešinės į kairę, ir išmezgama pirma paprastoji kryžminė akis. Ponas numovė žiedą nuo piršto ir pradėjo verti, kad tas audeklelis lįst par žiedą. Nu o ten. tai nesiterleno daug. Lamdė kaulus, kad braškėjo, per balno kilpą vėrė kailiadirbiai viršilos. <span class="explanation">parengti siūti įkišant siūlą: </span> Juodus akinius užsidėjo i vérs adetą, vérk be akinių. Adatą veriu pusė valandos, kol įveriu. <span class="explanation">kaišioti apmatų siūlus rengiant audeklą: </span> Aš jau skietan veriù. Pati vė́riau nytysna. Vẽriam nytėsa siūlus. O sunku vért: bovelna labai plona, kolei inknebinės. Kaip jau nytys [na] suveri, tada verì skietan. Verì par keturias [nytis], tada lengviau išmint. Atskiria posmus, veria nytysna, skietan ir audžia. Subėgam visos [merginos] ir galvojam, kaip čia vért, kaip čia aust. Surietei, tada vérti į nytis reik. Vérk į nytis, vérk į skietą, mun neteko su tais siūlais painioties. Kad nemoki skietan vért, eik, mergele, kiaulių šert. <span class="explanation">sukaišioti apmatų siūlus į nytis: </span> Vẽria pardien raštus i iš staklių nesikelia. Dabar veriù audimą šitokiu raštu. Būčio jau audeklą beverantì. Nu o į nytis tad y [ra] tie raštai veramì. Eglele vẽria ir audžia. Audeklą vérti dabar retoji merga temoka. Trinytis kiteip vẽras. <br/>8. <span class="explanation">daryti (atidaryti arba uždaryti) (duris, langą, vartus, skrynios antvožą ir pan): </span> Verk duris, kol atversi. Geležis durų veriama. Duris vérk – uždaryk, jeigu ataviros; atadaryk, jeigu uždarytos. Tėvas temstant neramus vėrė prieangio duris. Kaip tiktai duris vėrė trobos, tei ans pirma jo įlėkė į trobą. Kiekvienas saklyčios duris vėrė nedrąsiai. Girgžda durelės veriamos. Dureles vė́riau, žodį kalbėjau. Antri gaidžiai giedojo, dureles [dukrelė] vė́rė. Versi dureles, kad negirgždėtų, šluosi aslelę, kad nedulkėtų. Klėties duris vėriau, kepurėlę kėliau. Aš nevė́riau svirno durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių. Ei, mergužė, jau daugiau negersiu, nė karčemos durelių nevérsiu. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi. Kiek skrynę vérsuot, tiek graudžiai verksuot. Kai neversi greitai vartų, gausi kupron dešims kartų. Ejau iš daržyčio daržo, vartą vėriau. Nėr man brolyč [io] varteliams vért. Močiutė tarė užtarydama: neverk, dukrelė, stiklo langelį. Langelis veriamas <span class="explanation"> (sukamas ant vyrių) </span>. Durys pusiau vẽramos. Troba buvo labai graži, pusiau veramos durys, abipusiai aukšti ir plati langai. Būk pats savim, duris pats laimės verk. O jis. jau čia, jau veria mano langus. Ne vartų vẽra, ne subinės rauka. Atvažiuoja dažnai vaikai? – Kur tau, durų nèveria…. Nèveria durų – eina ir eina kavalieriai!. Ji mato – durys vẽrias. Tai vėrėsi aukštai prielangio durys. Sugirgždėjo baisūs uždarai, vėrėsi durys. Veriasi geležiniai vartai ir gaižiai girgžda surūdijusiais vyriais. Vėrėsi trobų durys, girgždėjo svirtys, giedojo gaidžiai. Dangaus plyšys vėrėsi, didėjo, atverdamas po savimi neapžvelgiamą sniego platumą. O vartai, kurie veriasi vienur ir kitur, yra žmogaus širdis. Veria juos valia. Juozapas geras, visiems ateiviams jo durys veras <span class="explanation"> (visus priima) </span>. Tai jau žemė vẽrias, kai tu šneki <span class="explanation"> (baisius dalykus sakai) </span>. <br/>9. <span class="explanation">darant duris (langą ir pan) spausti: </span> Vérti koją, pirštus, ranką. Tarp durių vera ranką [, jei girgždėlė joje]. <br/>10. <span class="explanation">merkti: </span> Visą naktį akių nevė́riau. Smego į šieną, o čia iš karto miegas vėrė akis visai nakčiai. <br/>11. <span class="explanation">žioti, čiaupti: </span> Per visas vakaras nèveria nasrų <span class="explanation"> (verkia) </span>. Aš arielkos negeriu, nė lūpelių neveriu. Ir dabar iš džiaugsmo seniams burnos nebesiveria. Teip mun pati burna vẽras, iškentėjau, nesakiau. <br/>12. <span class="explanation">skleisti: </span> Ir veria ji baisią praeities paslaptį, kokios nebuvau dar girdėjęs. Bangavo kalvos, vėrėsi kloniai, lygumos, apsėtos rugiais…. Prieš akis jai vėrėsi daugybė pamirštų vaizdų. Net neišmokslintam vaikėzui, klausant Jauniaus, vėrėsi kažin kokie platūs horizontai. Prieš jos akis vėrėsi nauji akiračiai, ji jautė stovinti ant naujos žemės. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia. <br/>13. <span class="explanation">daryti, kad atsirastų: </span> Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva]. Kelionėj veriasi ir gyja sopės. <br/>14. <span class="explanation">labai norėti, geisti: </span> An ko tę vẽrias – an trijų valakų žemės <span class="explanation"> (ne mergos reikia, bet jos ūkio) </span>. <br/><b></b> ãkį (akìs</b>. <br/><b>) vẽria</b>. <span class="explanation">žãvi, kreipia žvilgsnį: </span> Tokie gražūs riešutai, kad ãkį vẽria. Ãkį vẽria obuoliai, kur rublį prašo. Įeik į kriautuvę, ãkį vẽria [prekės]. Bažnyčio [je] to [je] angelai tai net ãkį vẽria. Miškan, būdavo, eini – tai net ãkį vẽria. Kalnas kalniečiui labiaus akį veria, neg dirva artojui. Jaunoji buvo graži, kaip piene maudyta, net akį vėrė, į ją pažiūrėjus. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu. <br/><b>ãkį vérti</b> <span class="explanation">su pavydu žiūrėti: </span> Vẽria visi ãkį in karvę. Jis buvo labai skūpus, kad jis an skatiko akį vėrė. <br/><b>akimìs vérti</b> <span class="explanation">įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: </span> Jin vẽria jį tom akim, i gana. <br/><b>ant siū́lo vérti</b>. Kviečius a rugius galėjo ant siū́lo vérti, kaip išpikliavoti. <br/><b>dantìs vérti ant šniū̃ro</b> <span class="explanation">badauti: </span> Neduok Dieve, kad būtų karas: dantìs ant šniū̃ro reikėtų vért. <br/><b>kaĩp ant (nuo) siū́lo vẽria</b>. Pamokslą kad sako – vera kaip nu siūlo. Eita gerai anam kalba – kaĩp ant siū́lo vẽra. Ot valgo, kai ant siū́lo vẽria. <br/><b>kaĩp ant siū́lo vẽriamas</b> <span class="explanation">geras, puikus: </span> Prastų neema rugių, tik kaip ant siūlo veramus. <br/><b>lū́pas vérti</b> <span class="explanation">prabilti: </span> Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė. <br/><b>nors ãkį vérk</b>. Tamsumeinia, nor ãkį vérk. <br/><b> [į] šìrdį vẽria</b><br/>1. <span class="explanation">kelti skausmą, nerimą, skaudinti: </span> Jūsų gerumas tiesiog man širdį veria. Vẽria šìrdį kaip su peiliais. Net širdį peiliais veria tą atminus. Tos moters vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė. Iš visų balsų jam ir šiandien širdį vėrė vaikučių dejonė: ištroškę kaitroje kūdikiai aimanavo vandens. Pasigirsta širdį veriantis Butrimienės riksmas. Kap tik jis duris patraukė, tai man ir vė́rė širdiñ, kad čia gerai nebus. Jam vė́rė širdiñ, kad tai jo motinos žodžiai. Bandos išalkusios žviegimas vėrė širdį. <br/>2. <span class="explanation">jaudinti, žavėti: </span> Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė. <br/><b>apvérti, </b>àpveria (apìveria), apvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: </span> Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams], sudeda, kotą padirba, apìveria virvelėm. Apìveria apìveria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus apvyniotus, ir eina dirbtų. Nagines apvė́rė, iškapojo skyleles, naginės tai da gražu [vaikams]. Čia suraukia, čia vat iškapoja iškapoja [skylutes], da užriečia ben kiek, aplink apìveria šikšna [nagines]. Nuvydavai tuos šniūrus, apsukui apvérdavai, sutaisydavai, suraukdavai vieną [naginės] galą, antrą, kaip reik. Tėtė paraukė nagines naujas, taip apvė́rė su šikšnelėms. Aparų privysiu buntelį aple visą naginę apvérti i da staibiams apvyturties. Antrą kartą naginę gal apverti, jei virpiai neištrūko. Apverk vyžus apivarom. Vyžų iš anksto pripinta, dabar tik reikia apverti ir suieškoti autų. Darželį tvoromis tvėrė, mane kalbomis apvėrė. Apsivė́riau nagines, dabar galėsiu aut. <span class="explanation">apsivynioti, apsinarplioti: </span> Apsivėrė siūlas aple adatos bulę, negaliu beįverti. <br/>2. <span class="explanation">apsukui apvarsčius ppr. sutraukti: </span> Reikia apvért vyžus. Tai jos. nesmunka ir būva šitei apvérta. Liuob nusivys ilgus apvarčius, į adatą įsivers ir į rinkį apvérs [naginę raukdami]. Pavermu apverk, aprauk nagines, ne latviškai, bet apalia siūle. <br/>3. <span class="explanation">suverti, apvarstyti: </span> Smilgikę apvérsi tatai, apvérsi žemuogėms kaip rožančių. <br/><b>atvérti, </b>àtveria, atvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: </span> Vartus atvérti. Atverta anga ikigal. Atàveria duris ir prašo vidun. Naktimis girdžiu, jis lipa laiptais, atveria duris. Pro atvertas vagono duris į vidų imdavo smelktis bauginanti juoda tamsa. Jis langą atvėręs pradėjo švilpt. Išėjo uošvelė, atvė́rė vartelius. Mergyte mano, jaunoji mano, ai, bent atvérki stiklo langužį. O ši trečioji, vis jaunesnioji, vartus atvėrė ir palydėjo. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė. Svirno duris atverdamas, o ir pamačiau savo mergytę. Šitie vartai turi užrakinti pasilikti, neturi atverti būti. Atvėrė tada duris ir ižbėgo. Duris Jerusalemo neatverkite iki saulei įkaitus. \| Kodėl mes atveriam duris išduodantiems gyvuosius? Jau atvertos durys jop ir meilę savo duosti žmogui kožnamui. Atverk vartus tam, kursai tuskena. Kuris prašo, ima, ir kursai ieško, randa, ir klambenančiam bus atvérta. Tuskenkite, ir bus jums ataverta. Tad išvysite, bau neatversiu aš jumus langus dangaus ir pabersiu jumus peržegnojimo pilnystę. Kėlės iš smerties Christus, atvėrė mums dangaus vartus. Anam mergės nė čiukurio neatvérs, ka paaugs į vaikius. Aš duris atsivė́riau. Tujau ema ir atsìvera durys. Atsiveria durys, ir įeina vargonininko šeimyna – pati ponia ir šešetas vaikų. Atėjo pas vartus geležinius, kurie vedė miestan, kurie patys jiems atsivėrė. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas vienais šilkais parėdytas. \| Pasakyk žodį, ir pilies vartai tau atsivers, ar nori medžioti, ar pažįstamus aplankyti. Paprastiems pagonims tos šventyklos vartai atsiverią tik Mildos šventės dieną. Kaip Amerika atsivė́rė, ėmė vyrai bėgti. Ir atsivėrė langai dangaus, ir atejo lytus ant žemės per keturias dešimtis dienų ir naktų. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. <span class="explanation">padaryti įeinamą (išeinamą): </span> Jaunoj, kai atvė́rė skrynią, tai pilna skrynia buvo audeklų. Prieš vakarą kerdžius žardžius atveria ir galvijus namo varo. Ir atvėrę skarbus savo dovanojo jam dovanas, auksą, kodylą ir mirą. Grabą po tam taip atvėrus ir žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus. Atvėrėme savo maišus ir radome maišų viršuje pinigus. Turiu jungą jaučių, tris žirgus nušertus ir namelius neskolingus, dėl kožno atvertus. Štai eš jūsų duobes atversiu ir jus, mano žmones, iš jų atimsiu ir jus žemėna Izrael atgabensiu. Pašvęsk man visus pirmgimius, kurie atveria motinos įsčią. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver [ia] (pirmadesys, pirmadėlys), tatai yra mano. Tada liepsi pereit Viešpatiesp tą, kas atveria gimdyvę. Akis užmerk, subinę atverk. Pratark, žemele, atsiverk, grabeli, kelkie kelkie, mano tėvužėli, renk ma [n] didį pulkelį. Žemė drebėjo ir uolos skeldėjo ir per keturias dešimtis dienų ir naktų grabai atsivė́rė. Atsivėrė dangus, išejo aniolai, sveikindami užgimusį. Ėmė atsivėrė kapas, išėjo tas ūkinykas. <span class="explanation">turėti išėjimą: </span> Seilių liaukų latakai atsiveria į burnos ertmę. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų [kasa] – atskiras organas, atsiveriantis dvylikapirštėje žarnoje 1 arba 2 latakais. <span class="explanation">padaryti pasiekiamą, gaunamą: </span> Mirdamas senolis prašo, kad Ponas Dievas atvértum jam kelį į dangų. Tikim Jezų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį. Tu … atavėrei tikiantiemus karalystę dangaus. Meile, tu atneši viltį, tu atveri dangų. Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti. O štai dangus atsivėrė jamui, ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo. Čia jai rodės, kad medžių šakos ties ja prasiskyrusios ir atsivėręs dangus. O stojos, kad visos žmonės buvo apkrikštytos … ir meldės, jog dangus atsivėrė ir jos Dvasia šventa nužengė nuog jo kūniškame paveiksle kaipo karvelis. <span class="explanation">pasidaryti atviram, galimam įeiti, įplaukti: </span> Atsivėrė liūnai ant kelio. Pakalnėj paversmis atsivėrė. Pavasarį atsiveria ežerai ir kūdros. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau šiporystė yra iš naujo prasidėjusi. Žemelė atsivė́rė, o artie suvis nėra kam. <span class="explanation">padaryti juntantį, funkcionuojantį: </span> Čia balsas iš pat dangaus atvėrė ausis ir akis žmonėms vargdieniams. Atverk visų apkurtusių ausis! Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nū ing tave ineis. Kada tu širdis mūsų atversi, o lietum dvasios šventos užliesi, duos kožną čėsą didybę vaisiaus. Iš to parmaniau jūsų tvirtą tikėjimą, atvertą širdį ant priėmimo gero mokslo. Viešpats atvėrė jos širdį, kad stebėtų tai, kas buvo Povilo sakoma. Tada atvėrė jis jiemus protą, kaip raštą permanė, bylodamas jumpi. Epheta, tai yra atsiverkis, ir tuojaus atsivėrė ausys jo. <br/>2. <span class="explanation">atversti, atskleisti: </span> Ir atvėrė knygą po akim visų žmonių. Niekas neatsirado vertas atverti knygą nei aną veizdėti. Gulėjo Šventasis Raštas atvertais lakštais. Sūdas buvo laikomas, ir knygos buvo atveriamos. Jos. atsiveria staigiai ir visos žiedadulkės greitai išbyra. Lėvens užutėkyje atsivėrė sniego baltumo vandens lelijos žiedas. <br/>3. <span class="explanation">atmerkti: </span> Jie akis atvė́rę pamatė. Kuo plačiau akis atvėriau, tuo džiaugiausi žeme labiau. Ir kad jau akis atvėrė iš miego savo, persigando, nežinojo, kur ana esanti. O Saulius kėlėsi nuog žemės ir atvėręs akis nė vieno jų neregėjo. Atgiverk akis o veizdėk, kur tos žymės. Kurtiniai, klausykite, o aklieji, atvérkite akis ant regėjimo. Kad neatvė́rei akių, tai atvérk ausis. Kol jis. visą žemę aplakstė, tas žmogus ir vėl miegta sau lig pryšpiečių, kol jam akys atsivėrė. Plačiai atsiveria išsigandusios jos akys, dirstelia nustebusios į trypiantį prie lovos Aleksiuką. <span class="explanation">padaryti reginčiais: </span> Ponas pats akis atveria aklų ir padeda tiems, kurie puldinėja. Tada atvėrė Viešpats Bileamo akis. Ką tu sakai apie tą, kurs atvėrė tau akis <span class="explanation"> (išgydė neregį) </span> ? Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusiojo akis. O buvo subata, kad Jezus padarė purvą ir atvėrė akis jo. Atverkima <span class="explanation"> (atverk man) </span> akis, idant regėčiau stebuklus ant tavo prisakymų. Mirštančiam arba maž pirm to akis àtveria, idant didumą ir sunkumą nuodėmių savų dabar pažintų. Ir atvėrė Dievas akis jos, jog išvydo vandenies šulnį. Atverk akis proto mūsų dėl supratimo garsinimo evangelijos tavo. Kurią dieną jūs iš to valgysit, bus jūsų akys atvertos ir būsit kaip Dievas ir žinosit, kas ger [a] ir pikt [a] yra. Anam akys atsivėrė ir pradėjo gerai veizėti, kaipo pirmu regėjo. Ką norite, idant padaryčia jums? Tarė jam: – Viešpatie, idant akys mūsų atsivertų. Ir atsivėrė akys jų ir pažino jį. ir jis pragaišo. Dabar jau atsivėrė akys dūšios tavo. <br/>4. <span class="explanation">pražioti, praverti (ppr. burną, lūpas): </span> Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius <span class="explanation">p, b</span>. Gaili nasrai jų atverti, mus tuojaus nor praryti. Išsižioju, burną atveriu. Jis atvėręs burną kalbėjo. Aš tylėsiu ir burnos savo n’atversiu. Lūpas mano pats atverti teikis, o gerklė mano tave visad šlovys. Bei ranka Pono buvo ant manęs vakarą … ir atvėrė … man mano burną. Kaip avinėlis tyli jį kerpančiojo akivaizdoje, taip jis neatvėrė savo burnos. Ir atvė́rės tuojaus nasrai jo ir liežuvis ir kalbėjo liaupsindamos Dievą. <br/>5. <span class="explanation">pridurti, prakiurdyti, perskrosti: </span> Pradeginimu pūlėjimą atvérti. Šonas jo. ragotine yra atvertas. Vienas kareivis atvėrė jam ietimi šoną. Laistai kruviną prakaitą ir dabar vėl po numirimui duosi atvert ragotine š [ventą] širdį tavą. <br/>6. <span class="explanation">prakiurti, pasidaryti žiojėjančiam: </span> Atsivėrė rona. Nuo išsigandimo jam žaizda atsivė́rė. Ranka pūliavo pūliavo, o dabar žaizda atsvė́rė. An kojos atsivėrė rona, ir niekap jos išgydyt negaliu. Žaizda atsivė́rė, sarvaliuo [ja] i sarvaliuo [ja]. Žaizda tik užgyja ir vėl atsìveria. Votys bet kur ant kūno sąnarių atsiranda ir ilgai stovia atsivėrusios. <span class="explanation">pasidaryti žaizdotam: </span> Pagijęs buvo, naujai plaučiai atsivėrė. Kas bus, kai man atsiver̃s koja? Gysla atsivėrė ir paplūdo visas kraujais. Ne kožnam atsìveria angina. Begulint i šonai atsivė́rė. Senatvė [je] atsìvera visi galai <span class="explanation"> (užpuola visokios bėdos) </span>. <br/>7. <span class="explanation">pradėti (ppr. susirinkimą įžanginiu žodžiu): </span> Basanavičius … pavakariais atvėrė visuotiniojo susirinkimo posėdžius. Susirinkimą atvėrė ratelio vadovas. Jaunimo draugijos pirmininkas atveria susirinkimą. <span class="explanation">įsteigti, pradėti veiklą: </span> Kuomet pirma dailės paroda buvo atverta – mes tik džiaugėmės. Atverta nauja mokykla. Atveriami nauji arbatnamiai, ūkio rateliai. Kada vidurinė mokykla atsivė́rė po karo, ta reikėjo mokėti [už mokslą]. <span class="explanation">duoti pradžią: </span> Palydovai atvėrė naują radijo ryšio technikos epochą. Jau kad bjaurus [laikas], jau kap pasaulis atsivėrė, nebuvo. <span class="explanation">rastis: </span> Greit atsivérs darbų: dobilai pjauti, šienas vežti. Kaip būs bulbės kasamos, atsivérs bobums darbų. Tai kitoj vietoj nauja bėda atsiver̃s. Atsiveria raudų dainos. Tuomet atsivėrė prie vargo dar ir širdelės skausmas. Greit nugins sniegą i atsivérs darbai. Suskutus bulbes, kiti darbai Joneliui atsivėrė: kiaules luobti, karves pagirdyti. Liepos pradžioj atsivė́rė šilumos. Rugpjūtis kai atsivérdavo, tai vyrai pjaudavo, o moterims reikdavo rišt ir statyt. Atsivėrus pavasariui, ir kelmo šaknyje pabunda gyvybė. Su kryžeiviais naujos ir kruvinos karės atsivėrė. <br/>8. <span class="explanation">padaryti matomą, nepridengtą: </span> Viskas atverta kaimynui: pažiūrėk, palygink ir – nori pavydėk, nori pats pasitempk. Naujas rašytojų veiklos perspektyvas atvėrė ir besikurianti kino meno sritis. Jis regėjo, kaip kops į kalną anapus Vištyčio ežero, kaip sustos po didžiąja pušimi ir kaip prieš jį apačioj atsivers slėnis, kur jis praleido gražiausią savo vasarą. Staiga prieš akis atsiveria bekraštė pieva, kurioje vos vos linguoja ramunės. Pagaliau krūmai pasibaigė, ir priešais atsivėrė apleistos žvyrduobės. Didingi vaizdai atsiveria keliautojui. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai. Tiesa atsivėrė tik po kelių mėnesių. <span class="explanation">padaryti žinomą, suprantamą, atskleisti: </span> Bet to kitaip žinot negali, tiektai kad jiemus. àtveria sielą per tikrą pasisakymą. Jėzus atvėrė jiems išmintį. Būtų su kuo išsikalbėti, gal kitaip tada. Tačiau kam ji gali atverti savo paslaptis? Klausytumbime nuog jų. žodžio Dievo, atvertum̃bim jiemus sielą mūsų per nužemintą pasisakymą. Didžiuojantiemus, lepūnamus o nevertiemus nenorėjo atvert slaptų savų, kurias apreiškė mažiteliemus. Kalbėjo su mumis ant kelio, raštą mumus atverdamas. Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu. Apdainuodamas gamtos grožį, poetas atvėrė paprasto žmogaus dvasios gelmes. Maironis čia atsiveria kiek kita savo talento puse. Justinas atsivėrė jai ir pasakojo apie savo šeimą. Aukštaičių bajorai, anksčiau už žemaičius lenkų įtekmei atsivėrę, … bene vardu tiktai („litwini“) tesiskyrė nuo lenkų bajorų. Netyros ir šiurkščios sielos negali atsiverti filosofijai. <br/>9. <span class="explanation">perskirti, padaryti su tarpu: </span> Atvėrė jiemus Dievas dangaus marias šiteip, jog vanduo iš abijų šalių stipriai stovėjo kaip mūras ir anys sausa koja ėjo ant grunto marių. Žemė atsivė́rė, i ta bažnyčelė nuejo į žemės gilumą. Kaip jau gerai sutemė, sako toj duktė: „Žemele sieroji, atsiverk!“ Tuo žemė atsivėrė, ir ji nugramzdėjo. Rodės jam po kojų žemė atsiversiant. Ne vienas žmogus ant lauko pagelbos ieškodamas prapuolė atsivėrusioje žemėje. Žemė atsiver̃s, seserį prarys. Kad atsivertų siera žemelė, aš prakalbyčiau savo močiutę. Tiktai visados šaukė jop … prašydami, idant žemė atsivertų o parodytų jį aniemus veikiai. Atrakino duris karaliaus uždraustas – tuo atsivėrė pekla, velniukai iššoko bėgiot po visą karališką dvarą. Kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba. Kalne, atsivérk! Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota. Totverisi žemė ir tepagimdi išganytoją. Ir štai dangus atsivėrė ties juomi. Per tavo pūtimą atsivėrė vandenys. <span class="explanation">prasiskirti, atitraukti tolyn: </span> Kelis kartus teip žengę, atveria tą skritulį <span class="explanation"> (ratą) </span> ant aukuro pusės. Paskutiniu du ištiesia po vieną ranką gelmėn [scenos], iš kur jiems. duoda rankas atsivėrę mažu du skrituliu. <span class="explanation">prasiverti kiaurymei</span>. Upies akys dar nebuvo atsivė́rusios [pavasarį]. Kad žemė išpijusi, tai maivos atsìveria. Ledas visą laiką traškėjo, trūko, aižėjo, atsiverdavo dideli plyšiai. Šliūkšterės vandenį iš klumpio – už mylios, už antros ežeras atsivėrė. Kelkitės ir varykite iš čia arklius, nes greit čia atsivers ežeras. \| Vieškelis atsivė́rė, pasidarė ežeralis. Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto. Tarsi stengdamasis užkišti atsivėrusią spragą, pats rašė. Iš kur Dievas tura kantrybės: i žemė tokims neatsìvera, i žeibai nenuplieka. Suriko surikęs kaip beprotis, rods žemė atsivérs. Pašoko išsigandęs, tartum žemė po kojomis atsivėrė. Kad tave atsivė́rus žemė prarytų! <br/><b></b> (kam, kieno) <br/><b>akìs atvérti</b> <span class="explanation">padaryti (ką) suprantantį, daug žinantį, apšviesti: </span> Dievas atvėrė jam akis ir parodė jo klaidingus kelius. Šventajam vyskupui Aukščiausias anksčiau atvėrė akis negu mums. Mums tu akių atvert neprivalai! Meilė staiga atvėrė akis, atkimšo ausis. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk. <br/><b>ãkys atsìveria</b><br/>1. <span class="explanation">aišku, suprantama pasidaro: </span> Atsivė́rė ãkės po laiko. Atsivė́rė i man po čėsui ãkys. Kaip apsižanijau, tada atsivė́rė ãkys, ale jau po čėso. Akys atsivers, kai bus per vėlu. <br/>2. <span class="explanation">galima veikti, ką daryti: </span> Sesuo kai ištekėjo, man. tada ãkys atsivė́rė <span class="explanation"> (pradėjau eiti į šokius, su bernaičiais kalbėtis) </span>. <br/><b>bùrną atvérti</b>. <span class="explanation">imti kalbėti, prašnekti: </span> </span> Jis bijo burną atvert. Ko tyli, ar negali burnõs atvért? Jis meluoja, kaip veik jis tikt bùrną àtveria. Jin teip nė burnos neatvėrė, ir numirė paryčiui. Katrie kojų nekelia, ir tie bùrnas àtveria. Nelauk, daugiau neatvérsu burnõs. Par visą metą burnõs neatvė́riau. Ana ant munęs daugiau bùrnos nebatvė́rė. <br/><b>dùrys atvértos</b> <span class="explanation">galima, sudarytos visos sąlygos: </span> Sukti, smaukti daba dùrys valdininkams atvértos. <br/><b>lū́pas (nasrùs) atvérti</b> <span class="explanation">imti kalbėti, prašnekti: </span> </span> Ka ans tau lū́pas atver̃tų, ka negerai! Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs par ausį. Lū́pų aš žentui i neàtveriu, labai jis negeras. Tuose kanonuose kad nors kas būtų lūpas atvėręs apie moteris – niekas. I ana, gyvatė, ne lū́pų neàtvera. [Jėzus, ] atvė́ręs nasrùs savus, mokė juos bylodamas. Ir [Asarijas] atvėrė nasrus (burną) savo, meldėsi ir bylojo. Nes piktadėjas savo nasrus atavėrė ir neteisum liežuviu mane apiriejo. Tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo. Todring Povilas š [ventas] išminties Dievo prašo, idant galėtų teisiai nasrùs savus atvert. O atvėręs nasrus savo mokė juos kalbėdamas. <br/><b>peklà atsivė́rė</b>. <span class="explanation">kilo barniai: </span> Kolei jos nėr, tai ir tyku, atejo ir vėl peklà atsvė́rė. Nė tavęs neliks i mums peklà atsivérs. Čia peklà atsivė́rė, važiuosme dangaus ieškot. Marikė nutylėjo, nes žino, kad pasipriešinus visa pekla atsivers: kai pašėls ponia, nebebus galo. <br/><b>prãgaras atsivė́rė</b>. <span class="explanation">prasidėjo, kilo barniai: </span> Pas mum namuos tikras pragaras atsivėrė. <br/><b>rañką atvérti</b> <span class="explanation">duoti, dalyti: </span> Savo dosningą rañką atvérti. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esme pasotinti. Atverk ranką maloningą antgi kožno ubago. Atveri tu ranką tavo ir pasotini visus gyvius pasimėgimu. O kada ant jų atveri rankas savo, est pilni viso gero. Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo. <br/><b>snùkį atvérti</b>. <span class="explanation">imti kalbėti: </span> Kad ir kojos nepakelia, ale snùkį àtveria <span class="explanation"> (nedirba, bet šneka) </span>. Kas ir kulnų nekelia, ir tas snùkį àtveria. <br/><b>šìrdį atvérti</b>. <span class="explanation">atvirai išsipasakoti, būti atviram: </span> Aš tau àtveriu šìrdį. Aš neturėjau kam širdiẽs atvért, pasidžiaugt vaikais. Tavo atsivertimas jai duoda drąsos atverti savo širdį. Buvai visados man tikras draugas, ir tik tau galėjau savo širdį atverti. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau. Pats net mane palaužei ir privertei atverti širdį. Prieš ją atvė́rus savą širdẽlę vargelius pasakoja. <br/><b>širdìs atsivė́rė</b> <span class="explanation">pasidarė atviras: </span> Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis. <br/><b>žaizdà atsìveria</b>. Kap prismeni visa, vėl širdy žaizdà atsìveria. <br/><b>žaizdàs atvérti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsipasakoti nelaimes: </span> Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas. <br/>2. <span class="explanation">priminti ką nemalonu, skausminga: </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atverti

#